Prieš beveik dvi dešimtis metų pradėtas vystyti kurortas šiandien – populiari kryptis tiek šeimoms su vaikais, tiek bičiulių kompanijoms, šią vietą itin pamėgę ne tik patys čekai, bet ir austrai, vokiečiai, nors vis daugėja ir lenkų, lietuvių. Dalis čia atrieda lengvuoju automobiliu, antri stabteli keliaudami kemperiais, dar kiti atostogų dienas dėlioja planuodami ilgesnius vizitus, apsistoja namukuose, renkasi apartamentus.
Ir nors vietinių čia gyvena vos daugiau nei 600, kurortas svečių vienu metu gali priimti kone penkiolika kartų daugiau, todėl sukti galvos dėl infrastruktūros neteks – miestelyje gausu viešbučių, kavinukių, jaukių parduotuvėlių, siūlančių ne tik turistinius suvenyrus, bet įvairius aktyviam laisvalaikiui pritaikytus atributus: nuo patogių drabužių iki sporto įrangos. Ir šios prekės čia galimai populiariausios – visas Lipno iš esmės primena vieną didelę judesio aikštelę, kurioje sau vietą atranda kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinio pasirengimo.
Mėgstate bėgioti? Puiku! O gal žygius pėsčiomis – maršrutų čia visiems skoniams. Dviračiu? Ne bėda – Lipno siūlo atskiras trasas kalnų dviratininkams, nuo specialiai pritaikytų miško keliukų iki ekstremalių nusileidimų. Neturite dviračio? Viską rasite vietoje – ir ne tik dviračius, bet ir bekelėms skirtus, platesnių padangų paspirtukus – o jau su tokiais vienas malonumas riedėti pušynų takais! Veiklos netrūks ir mėgstantiems laipiojimo sportą, virvių parkus, vandens pramogas. Šaltuoju sezonu kurortas pasiruošęs priimti slidininkus.
Vienas populiariausių lankytinų vietos objektų – įspūdingas apžvalgos bokštas (Stezka korunami stromu), įrengtas ant Kramolin kalno, į kurį galima pasikelti specialiais keltuvais. Rekomenduojama ir įdomi patirtis – emocija, kuri lieka kojomis kone braukiant medžių viršūnes – nepakartojama! Tačiau čia tik įžanga į tolimesnį patyrimą – norint pasiekti bokštą lankytojams reikia pereiti 675 metrų ilgio medžių lajų taką.
Šis atstumas garantuotai nepabos – atkarpoje gausu edukacinių lentelių, pasakojančių apie vietos fauną ir florą, aplinkines vietoves, bokšto statybas – 2012-aisiais atidarytas bokštas ir lajų takas – pirmasis toks Čekijoje. Maršrutas sudomins ir vaikus, kurie galės žingsniuoti prasukant pro įdomesnes, specialiai jiems įrengtas, žaismingas sekcijas – tai paliks didesnį įspūdį. Platus takas pritaikytas ir turintiems judėjimo negalią.
Pasiekus bokšto, kurio aukštis siekia 40 metrų, vėjuotą viršūnę nuo apžvalgos aikštelės atsivers vaizdingas Pietų Bohemijos kraštovaizdis. O pažiūrėti išties yra ką – pakilus beveik kilometrą virš jūros lygio akis džiugins vienas didžiausių Europoje dirbtinais sukurtas Lipno ežeras, Šumavos nacionalinio parko miškai, Graceno kalnai, tolumoje matomos Alpių viršūnės.
Viena smagesnių pramogų tiems, kurie mėgsta nuotykius – nusileidimas čiuožykla! Ir nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad ši pramoga reikalauja drąsos, baimintis anaiptol nereikėtų – darbuotojai šią čiuožyklą prižiūri ir pasirūpina kiekvieno saugumu ir patogumu. Belieka tiesiog atsisėsti, sudėti kojas ir turimus daiktus į specialų medžiaginį maišą ir vuolia! Smagu, greita ir tiesiog privalu išbandyti.
Teritorijoje aplink bokštą norint galima praleisti ištisą dieną – čia vinguriuoja ne vienas žygeivių pramintas takas, veikia įvairūs nuomos punktai, kur galima, pavyzdžiui, išbandyti nusileidimą nuo kalno minėtu bekelės paspirtuku. O jis gerokai skiriasi nuo to, kokius esame įpratę matyti mieste. Toks gal labiau paspirtuko ir dviračio hibridas – dideliais ratais, plačiomis padangomis, su dvigubais stabdžiais. Nors spirtis reikia koja, kaip priklauso.
Žiemos metu kalnas virsta slidininkų ir snieglentininkų rojumi, o jau tuomet kuo užsiimti kalnuose klausimo nekyla. Jei sniegas vėlyvas, trasa aprūpinama gaminant jį naudojant ežero vandenį, sezonui įsibėgėjant čia pajungiama apie 70 sniego patrankų.
Kalno papėdėje pasistiprinus verta aplankyti ir apylinkes šalia. Viena tokių – už 10 kilometrų esantis Vyšši Brod vienuolynas arba kitaip – Hohenfurth abatija. Šiandien šis, dar 1259 metais įkurtas, cistersų vienuolynas vadinamas vienu svarbiausių Pietų Bohemijos istorijos paminklų, jis itin saugomas, jame – išlikęs gausus įvairių knygų, paveikslų, meno dirbinių lobynas.
Tiesa, nors gotikiniai vienuolyno skliaustai saugo neįkainojamai vertingą ir įdomią istoriją, ne viską pamatyti pavyks iš anksto nesutarus dėl vizito. Todėl vykstant čia verta pasidomėti atvirų durų valandomis, sutarti dėl galimybės sudalyvauti ekskursijoje su gidu, kurią veda čia daugelį metų tarnaujantis vienuolis, puikiai žinantis kiekvieną šio įspūdingo pastato kampą. Jo šilta ir intelektuali asmenybė žavi ne mažiau nei pats objektas, nors vaikštant po vėsius, storų mūrinių sienų atskirtus koridorius, iš kurių patenkama į po devyniais užraktais saugomus lobynus, žandikaulis tiesiog negali neatvipti.
Čekija ne kartą šalį pristatančiuose lankstinukuose yra apibūdinama kaip vieta, kur susijungia gamta ir kultūra. Ir gal tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl į ją norisi grįžti dar ir dar kartą. Nes čia pat gali dieną praleisti kalnuose įsitraukęs į aktyvias veiklas, o vos už keliolikos minučių kelio atrasti ją visai kitomis spalvomis – ypač Pietų Bohemijoje, kuri gausi kultūros, istorijos, pilių ir lietuviškiems skrandžiams priimtinos virtuvės.
