Esu ne kartą girdėjęs keistuolių pasisakymus, kad, neva, kaip mums pasisekė, jog gyvename Lietuvoje ir galime patirti visų keturių metų laikų teikiamus džiaugsmus. Aš, tiesą sakant, didžiausią džiaugsmą patiriu tik vasarą ir pageidauju, kad Lietuvoje ji būtų amžinai. Galėčiau eiti į kompromisą ir į amžinos vasaros gėrį įsileisti nebent tik žiemišką gruodį, kai visuomenėje tvyro malonus Kalėdų laukimas. Tačiau išaušus sausio pirmajai norėčiau, kad tuoj pat grįžtų vasara.
Vasara baigiasi tik tiems, kas neturi pinigų.
Dar vienas, labiau pižoniškas posakis yra, kad vasara baigiasi tik tiems, kas neturi pinigų. Kad ir koks diskriminuojantis šis posakis būtų, jis yra visiškai teisingas. Ypač dabar, kai daugeliui susiformavo pandemijos sąlygota reali galimybė dirbti iš namų, taigi ir iš bet kurios pasaulio vietos.
Argi nenuostabu – baigiasi vasara, sėdi į lėktuvą, skrendi į šiltus kraštus ir dirbi iš ten? Skamba puikiai, bet, kur tu skrisi, kai neturi lėšų kelių mėnesiui buvimui užsieniuose? Taip bedūsaudamas ir atsėdi tuos šaltus mėnesius Lietuvoje.
Galima nebent pasiguosti, jog lėšų tikrai netrūksta bent jau poros savaičių atostogoms. Dabar, šąlant orams, yra pats metas pagalvoti, kur skrisime ateinančią žiemą. Aš čia esu tam, kad padėčiau jums apsispręsti.
Tarp lietuviškų įžymybių atostogauti šioje šalyje buvo garbės ir prestižo reikalas.
Šiandien pakalbėsime apie šalį, į kurią praeitą žiemą metėsi daugybė pandemijos išvargintų vasaros mylėtojų iš viso pasaulio, taip pat ir iš Lietuvos. Tarop lietuviškų įžymybių atostogauti šioje šalyje buvo garbės ir prestižo reikalas. Neatostogavę Meksikoje galėjo patys išsibraukti iš įtakingiausiųjų sąrašo. Manau, jau supratote apie kurią šalį kalbu. Tai yra Meksika.
