Sodybų tuštėjimo metą kaimuose ir miesteliuose tikimasi pristabdyti, gerinant kultūrinę aplinką. Mažąja Lietuvos kultūros sostine pernai tapo Naisiai, o šiemet šį vardą pelnė 10 miestelių ir kaimų.
Vienas jų – Merkinė, kažkada buvusi žymiu istoriniu, gynybiniu, prekybos, švietimo ir religiniu centru. XIV a. Merkinė paminėta svarbiausių rytų Europos miestų sąraše.
„Pamėginkite Lietuvoje rasti dar vieną miestą be Vilniaus, Kauno ir Kėdainių, kuris turėjo keturias mūrines bažnyčias, Karaliaus rūmus, karališką dvarą, upinį uostą, du vienuolynus ir miesto centre renesansišką rotušę, – ragina Merkinės istorijos tyrinėtojas, knygos ‚Merkinės rotušė“ autorius Žygimantas Buržinskas. – Pavyzdžiui pas Vladislavą Vazą IV, kuris Merkinėje praleido netgi pusę metų, atvykdavo daug pasiuntinių iš įvairių kraštų. Netgi žinoma, kad ir Venecijos pirkliai buvo atvykę.“
Merkinės gyventojai žada rengti tradicinius vaikų gynimo dienos, muziejaus nakties, partizanų pagerbimo renginius, folkloro festivalį, tapybos ir juodosios keramikos plenerus. Bus siekiama suburti ir kraštiečius, išsibarsčiusius svetur.
„Esame numatę pasikviesti teatrų. „Trimitas“ ir tokie ansambliai, kaip Lietuva, Balio Dvariono mokykla, pasižadėjo pas mus atvažiuoti. Viskas priklausys nuo finansinių galimybių, nes kultūra kainuoja“, – tvirtina Merkinės bendruomenės pirmininkas Arūnas Glavickas.
Jam antrina Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių judėjimo iniciatorius Ramūnas Karbauskis, kurio teigimu, būtų naudinga, jei valstybė prisidėtų.
„Aišku valstybės parama būtų reikalinga ir reikšminga bendruomenėms, bet jos kol kas to nėra. Yra tik galimybės dalyvauti programose. Tai padaryti gali kiekviena bendruomenė“, – sako R.Karbauskis.
Visi 10 miestelių išskirtiniais renginiais stengsis pateisinti mažųjų Lietuvos kultūros sostinių vardą. Pavyzdžiui, Josvainiai rengs Giesmių šventę, Pagramantis – medžio drožėjų plenerą, Alanta kvies į kamerinių spektaklių ciklą bei dainuojamosios poezijos koncertus.
