Sugrįžusi iš egzotiško krašto lietuvė prisijungė prie Jaunimo Europos komandos ir kartu su ja lietuviams skleis žinią apie Europos Sąjungą.
Druskininkų „Ryto“ gimnazijos vienuoliktoje klasėje besimokanti E. Čakaitė ką tik grįžo iš nepamirštamos savo gyvenimo kelionės – ji vienus metus mokėsi Havajuose ir per šį laiką kaupė neįkainojamą patirtį.
Pasibaigus kultūriniam šokui – naujos patirtys
„Havajuose patyriau kultūrinį šoką, nes iki tol nebuvau susidūrusi su tokia etniškai skirtinga kultūra. Todėl pirmieji mėnesiai buvo, sakyčiau, ne sunkūs, bet labai įdomūs ir kitokie“, – savo įspūdžiais su tinklaraščiu Euroblogas.lt dalijosi mergina.
Pralaukusi kultūrinio šoko stadiją mergina pasakojo pradėjusi iš tiesų patirti visos egzotikos prasmę: prisijaukinus naują kultūrą jai atsivėrė naujos durys, pažintys, nuotykiai. Vis dėlto E. Čaikaitė prisipažino, kad per visą laikotarpį ji nuolat galvojo apie Lietuvą ir ši patirtis jai padėjo suprasti, kiek jai svarbi tėvynė.
„Supratau ne tik tai, kad man labai įdomu skirtingos kultūros, bet ir tai, kiek myliu Lietuvą. Havajuose mums reikėjo rengti įvairius pristatymus, tad man teko daug kalbėti apie Lietuvą. Būdama ten tik dar kartą pasitikrinau savo meilę gimtinei“, – kalbėjo ji.
Paklausta, kas Havajuose sukėlė didžiausią kultūrinį šoką, pašnekovė teigė, kad visa aplinka – papročiai, maistas, tradicijos ir patys žmonės, kurie labai atviri, artimi ir draugiški.
Po Havajų – į Jaunimo Europos komandą
Vos sugrįžusi iš tolimosios JAV valstijos E. Čakaitė norėjo ir toliau siekti kuo daugiau naujų patirčių, todėl nusprendė tapti Jaunimo Europos komandos nare. 2010 m. suburta Jaunimo Europos komanda vienija jaunuolius, kurie gali šiuolaikiškai pristatyti ES temas bendraamžiams.
„Nors prie Jaunimo Europos komandos prisijungiau neseniai, man ji jau suteikė gilesnį supratimą apie Europos Sąjungą ir tai, ką Europos Sąjunga gali duoti jauniems žmonėms. Visada galvoju, kad jei kažką imi, tai turi ir duoti, todėl mes kartu su komanda organizuosime įvairius renginius. Pavyzdžiui, rugsėjo 15 d. bus tvarkymo diena, kai tvarkysime parkus. Be to, ši programa man jau davė daug naujų pažinčių ir malonių perspektyvų galimybes“, – atviravo pašnekovė.
Sugrįžusi į Lietuvą mergina jaučiasi itin gerai, o štai Havajuose reikėjo poros mėnesių, kol ji pradėtų visiškai laisvai gyventi ir mėgautis nauja aplinka.
„Tikriausiai sunkiausia buvo perlipti per kalbos barjerą. Pirmaisiais mėnesiais buvo nedrąsu reikšti savo mintis klasėje, nors tikrai turėjau daug ką pasakyti“, – prisiminė moksleivė.
Nors mokslo metai užsienyje merginai suteikė labai daug naujos patirties, visgi E. Čaikaitė save mato gyvenančią Lietuvoje: „Manau, kad studijuoti užsienyje būtų labai įdomu ir naudinga, bet vis vien planuoju sugrįžti į Lietuvą. Čia mano žemė, mano kraštas, sugrįžus atsigauna širdis“.
Europa – egzotiškas kraštas
Tiesa, Havajuose pavadinimas Lietuva mažai kam ką nors sakė. E. Čaikaitė prisiminė, kad didelė dalis gyventojų ne tik nežinojo Lietuvos, bet ir Europos.
„Bet tie, kurie žino, į Europą žiūri taip, kaip mes žiūrime į Havajus – kad tai tolimas ir ypatingas kraštas, į kurį pavyksta nukeliauti ne kiekvienam“, – kalbėjo Jaunimo Europos komandos narė.
Pasak jos, dalis havajiečių taip pat žinojo, kad Europa labai skirtinga ir turinti daugybę kultūrų, tačiau kitai daliai Europa – vienos kultūros kraštas.
„Vietiniai daug klausinėja apie Europą. Kiti pasakoja apie savo giminaičius, kurie kažkada gyveno Europoje. Teko sutikti ir girdėjusių apie Lietuvą, bet jie tada dažniausiai sako, kad tai čia kaip Lenkija ar Rusija“, – pasakojo mergina.
Vis dar prisiminimais apie Havajais gyvenanti E. Čaikaitė jau pilnai pasinėrė į Jaunimo Europos komandos veiklą. Dvejus metus besitęsiančios programos nariai turės suorganizuoti 12 renginių, tačiau pašnekovė pasiryžusi jų surengti dar daugiau.
Ji tikisi, kad dalyvavimas programoje padės jai praplėsti pasaulėžiūrą ir paskleisti žinias plačiau.
„Tikiuosi, kad programoje įgauta patirtis padės, kai studijuosiu ar eisiu dirbti. Taip pat tikiuosi, kad tai praplės mano pasaulėžiūrą ir padės pasidalinti informacija ir mano miestelyje bei aplinkiniuose kaimeliuose. Noriu paskleisti žinią, kad žmonės gali išvažiuoti, pamatyti, kad yra daugiau nei šis rajonas. O vėliau su visomis tomis žiniomis galima sugrįžti ir kažką keisti Lietuvoje“, – svarstė tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė.
