Taip ramiai triušiai gyvena nedidelėje saloje Vidinėje Japonijos jūroje, Hirošimos prefektūroje – Okunošimoje, rašo smithsonianmag.org. Dažniau ši sala net ir vadinama ne oficialiu pavadinimu, o tiesiog Usagi Jima – Triušių sala.
Kaip šimtai triušių čia atsirado – šiokia tokia mistika. O ir salos istorija ne tokia miela, kaip šie keturkojai.
Kadaise sala buvo žinoma ne dėl triušių, o dėl Japonijos kariuomenės veiklos. Praėjusiame amžiuje čia buvo pagaminta tūkstančiai tonų nuodingų dujų. Gamyba buvo taip įslaptinta, kad sala netgi buvo ištrinta iš visų Japonijos žemėlapių. Čia pagamintos nuodingos dujos (ipritas, fosgenas ir kt.) vėliau buvo panaudotos kovoje su Kinija. Jos buvo naudotos ir prieš civilius, ir prieš karius ketvirtajame bei penktajame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose. Skelbiama, kad nuo jų žūti galėjo daugiau nei 80 tūkst. žmonių.
Kai kurie tiki, kad niūri salos istorija yra ir priežastis, kodėl ji dabar virtusi namais triušiams. 1929 m., kai kariuomenė pradėjo čia gaminti cheminius ginklus, triušius ji atsigabeno tam, kad su jais išbandytų nuodingų dujų efektyvumą.
Viena versija – po karo darbininkai į laisvę paleido uždarytus gyvūnus. Tačiau nemažai ekspertų nesutinka su tokia nuomone. Japonijos politikos ekspertas Kalifornijos San Diego universitete Ellisas Kraussas teigia, kad po karo triušiai saloje buvo sunaikinti. Jo teigimu, salą užėmę amerikiečiai įvykdė eutanaziją maždaug 200 gyvūnų.
Tad jei dabar saloje gyvenantys triušiai nėra laboratorinių triušių palikuonys, iš kur jie čia atsirado? Aštuonis triušius saloje 1971 m. paleido grupė moksleivių. Kadangi šioje saloje nėra grobuonių, kurių triušiams reikėtų bijoti (katės ir šunys yra uždrausti), yra draudžiama medžioklė, jie padarė tai, ką moka labai gerai – sparčiai dauginosi. Dabar saloje yra tikriausiai apie tūkstantį šių gyvūnų.
Sala labai populiari tarp turistų, ir tuo ekologai visai nesidžiaugia. Kadangi keliautojai triušius gausiai maitina, gyvūnų populiacija čia sparčiai plečiasi. Toks kiekis triušių griauna salos ekosistemą, teigia specialistai.
Turistų dėmesys kenkia ir patiems triušiams. Jie čia šeriami nuolat ir bet kuo – dėl tokios mitybos vidutinė jų gyvenimo trukmė yra sutrumpėjusi iki dvejų metų.
Triušiams taip pat labai svarbus pastovus maitinimasis. O dabar jie gauna tonas maisto saulėtomis dienomis savaitgalių ir atostogų metu, o apniukusiomis būna paliekami likimo valiai. Tomis dienomis jiems tenka kęsti alkį, nes saloje auga labai nedaug augalų, kuriais gali misti šie gyvūnai.
