Tačiau šis kosmopolitiškas miestas turi daug ką pasiūlyti ir specialiai čia atvykstantiems turistams, ir vos kelias laisvas valandas turintiems, čia dirbti atvažiavusiems žmonėms.
Dauguma žmonių žino ir yra matę Briuselio simboliu laikomą besišlapinančio berniuko (Manneken Pis) statulėlę. Nepaisant savo itin mažo dydžio – vos 30 cm – ši statula Briuselį garsina jau nuo XVII amžiaus. Kodėl pavaizduotas būtent besišlapinantis berniukas, bando paaiškinti daugybė legendų: nuo gaisrų ir sprogstamųjų medžiagų tokiu būdu gesinimo iki hercogo sūnaus, besišlapinančio mūšio įkarštyje.
Ši žymi figūrėlė matoma visur: berniuko formos šokoladiniai saldainiai, turistams skirti suvenyrai ir net atvaizdai ant lėkščių... Įdomi tradicija, kai Briuselį lankantys valstybių vadovai dovanoja miniatiūrinius nacionalinius drabužius šiam berniukui. Jais statulėlė aprengiama keliolika kartų per savaitę, o daugiau nei 800 drabužėlių saugoma Miesto muziejuje (tarp jų – Elvio Presley, Drakulos, W.A.Mozarto, Kazanovos).
Berniukui kompaniją mieste palaiko mažiau žinoma besišlapinančios mergaitės (Jeanneke Pis) statula bei besišlapinantis šuo (Zinneke Pis). Mergaitės statula pastatyta tik 1987 m. Turistams tenka šiek tiek paklaidžioti, norint ją surasti.
Belgiją garsina ir komiksai
Mieste dėmesį patraukia dideli spalvoti komiksai ant pastatų sienų. Galbūt mažiau žinoma tai, kad komiksai yra tokia pati reikšminga Belgijos kultūros dalis kaip šokoladas, alus ir futbolas.
Belgiški komiksai ne kartą įvertinti kaip vieni geriausių, padariusių didelę įtaką šio žanro vystymuisi. Žymiausias belgų komiksų veikėjas – žurnalistas Tintinas su šunimi Sniegeliu. Briuselyje egzistuoja net „Komiksų maršrutas“, sukurtas pagerbti Belgijos komiksų talentus. Pagal specialų žemėlapį galima atsekti visus 18-a miesto namų sienas puošiančių didžiulių komiksų.
Žemutinio miesto centras – Didžioji aikštė, dažniausiai pirmas aplankomas objektas Briuselyje. Ši aikštė buvo ankstyviausia miesto gyvenviete, kur nuo pat XI amžiaus vykdavo turgūs po atviru dangumi.
Aikštę supa XV a. Rotušė, Karaliaus namas, Hercogų namas. XVII a. didžioji dalis aikštę supančių pastatų buvo sugriauta, po to jie atstatyti vienodu, flamandiškojo renesanso, stiliumi.
Tai viena gražiausių aikščių, kokioje gali tekti lankytis, bet itin įspūdinga ji tampa kas dvejus metus rugpjūčio viduryje, kai siekiant pagerbti Briuselio gėlininkystės tradicijas, aikštė išklojama ką tik pražydusiomis gėlėmis, kurių raštas primena įvairias istorines scenas.
Žemutiniame mieste taip pat įdomu pamatyti Šv. Huberto galerijas. Šv. Huberto galerijos – 1847 metais atidarytas pirmasis parduotuvių pasažas Europoje. Renesansinio stiliaus itin elegantiškas pastatas po savo stogu priglaudžia gausybę parduotuvių, kavinių. Čia rengtose paskaitose lankydavosi ir mieste gyvenę Victoras Hugo ir Alexandre'as Dumas. Tai graži vieta, skirta pasivaikščioti, pasislėpti nuo darganos ar didelių minių.
Briuselyje visada ras ką veikti meno mėgėjai – tai puikių meno muziejų miestas. Neturint laiko jiems visiems, tikrai verta užsukti į garsųjį Muzikos instrumentų muziejų. Instrumentų kolekciją sudaro daugiau nei 8000 objektų – nuo senovinių smuikų iki egzotiškų instrumentų iš viso pasaulio. Čia ne tik galima į juos pasižiūrėti, bet ir paklausyti įrašų, kaip jie skamba. Labai įdomu apsilankyti ir žymaus belgų siurrealizmo dailininko Rene Magritte muziejuje. Jo paveikslai traukia žmones savo linksmumu ir susimąstyti skatinančia tematika.
Pažintis su Briuseliu nebūtų užbaigta be maisto. Belgai seniausiai ginčijasi su prancūzais dėl to, kas išrado gruzdintas bulvytes. Belgai šį „savo“ patiekalą vadina pommes frites ir mėgsta jas valgyti su majonezu – tai populiarus gatvės maistas bei kitų patiekalų pagardas.
Ieškantiems kažko ypatingesnio verta paragauti midijų. Na, o desertas neįsivaizduojamas be garsiojo belgiško šokolado ir vaflių.
Taigi, nors Briuselis daugumai lietuvių pažįstamas ir dažnai lankomas miestas, kviečiu pasižiūrėti į jį iš naujo ir atrasti ką nors dar nematyto – čia tikrai gali daug kas nustebinti!