Klaipėdos savivaldybė turėjo metus laiko apsispręsti dėl karinio laivo švartavimo vietos. Ketvirtadienį taryboje pasigirdo priekaištų, esą iniciatyvų būta menkų – buvo galima apklausti ir miestiečius, išsamiau padiskutuoti apie deramą vietą tokiam laivui, kurio švartavimas miesto centre sukelia prieštaringus vertinimus.
Buvo svarstytos įvairios laivo švartavimo vietos – prie Lietuvos jūrų muziejaus, šalia Senosios Smiltynės perkėlos esančioje „Memelio miesto“ teritorijoje. Kalbėta ir apie krantinę kitapus Pilies tilto, kur kadaise buvo Senoji perkėla ir švartavosi keltai. Ji nebenaudojama, tačiau jos paruošimas nereikalautų didelių investicijų.
Tarybos narys S.Budinas teiravosi, kodėl prie pastarojo pasiūlymo nebuvo sugrįžta, juolab kad šioje vietoje yra patogus priėjimas, knechtai, o krantinę Uosto direkcija buvo siūliusi perimti.
Anot vicemero Arūno Barbšio, motyvuota, jog šioje vietoje aktyvi laivyba, vasarą zuja keleivius gabenantys laiveliai, tačiau šios vietos tinkamumas plačiau nediskutuotas.
Švartuoti laivą ties muziejumi, darbo grupės, kuriai vadovavo A.Barbšys, nuomone, reikėtų didelių investicijų tvarkant krantinę. Tiesa, šios lėšos, kaip numatyta, gultų ant Jūrų muziejaus pečių.
A.Velykienė siūlė savivaldybei prisiimti įsipareigojimų ir pačiai sutvarkyti krantinę. Tai buvo padaryta ir švartuojant „Meridianą“.
Moteris taip pat siūlė pastatyti laivą laikinai, vos porai mėnesių, kad visi galėtų įvertinti, kaip jis žiūrisi šioje vietoje.
Tokia idėja sutikta neigiamai, esą krantinė nėra pritaikyta ir laivą statyti būtų pavojinga.
Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas siūlė vietoj penkerių metų panaudos sutartį suformuoti dvejiems metams.
„Abejonių dėl pasirinktos vietos yra didelių. Nėra Volfo Mesingo Klaipėdoje, kuris pasakytų – taip, šitoje vietoje būtų gerai, šitoje negerai. Gal iš tikrųjų, asmeniškai, abejoju, bet gal pastatytas laivas papuoš miestą ir taps lankytina edukacine vieta, o gal taps svetimkūniu, kurio miestas nenorės matyti, bet mes nematysim nepastatę“, – kalbėjo V.Dambrauskas, siūlydamas tokią alternatyvą. Jo teigimu, pakaktų laivą pastatyti metams ir miestiečiai spėtų įvertinti, ar jo vieta tinkama. Jis taip pat siūlė miestui pasirūpinti krantinės sutvarkymu.
Asmeniškai, abejoju, bet gal pastatytas laivas papuoš miestą ir taps lankytina edukacine vieta, o gal taps svetimkūniu, kurio miestas nenorės matyti, bet mes nematysim nepastatę, – kalbėjo V.Dambrauskas.
Tarybos narys Andrius Petraitis stebėjosi politikų siūlymais. Jo teigimu, klausimas buvo diskutuojamas ne viename komitete, o posėdyje ir vėl grįžtama prie to paties – kur statyti laivą.
„Istorija tampa kaip iš pasakos. Buvo išsakytas prašymas miesto įvaizdžio komisijoj, kad būtų apsvarstytas klausimas. Visi pritarė, kad ši vieta tinka, niekam neužkliuvo. Kultūros paveldo departamentas sako „tinka“, Karinės jūrų pajėgos, pats muziejus, turime platų spektrą organizacijų ir asmenų. Delsimas primena farsą. Imkime, sutarkime dėl formos“, – sakė tarybos narys.
Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė išreiškė nerimą dėl krantinės sutvarkymo ir išlaidų, jei visgi laivo vieta ateityje būtų kaitaliojama.
„Investicijos nėra tokios didelės, miestas galėtų tą krantinę laivui stovėti parengti ir už savo pinigus, tai būtų tuomet miesto turtas ir nekiltų jokių klausimų“, – pasiūlė V.Dambrauskas.
Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis sakė, kad artimiausiu metu bus parengtas sutarties projektas ar net keli jos variantai su Jūrų muziejumi. Projektas bus pateiktas Tarybos Kolegijai. Viliamasi, jog sutartis bus pasirašyta dar šiais metais.
