Rjukanas įsikūręs slėnyje tarp dviejų kalnų. Vaizdas jame – nuostabus, tačiau pusei metų šie kalnai miestelį panardina į šešėlį. Saulės spinduliai pasiekia kalno šonus, tačiau paties Rjukano ne.
Vienas miestelio gyventojas sugalvojo, kaip bent kiek spindulių pritraukti į miesto gatves – įtaisyti tris milžiniškus veidrodžius kalne, kurie Saulės šviesą nukreips į Rjukano aikštę.
Kasmet nuo rugsėjo pabaigos iki kovo vidurio net ir dieną Rjukanas skendi prieblandoje. Išskyrus miestelio aikštę, kurioje būna keistas šviesos pliūpsnis – šviesos ratas, kuris užlieja maždaug 600 kvadratinių metrų.
Kiekvienas iš trijų kalne įtaisytų ir kompiuteriu kontroliuojamų veidrodžių yra 17 kvadratinių metrų ploto. Jie užprogramuoti judėti kartu su Saule, šiek tiek pasisuka kas 10 sekundžių, kad nuolat galėtų nukreipti spindulius į miestelį.
Veidrodžiai įrengti 2013 m. Jų idėjos autorius menininkas Martinas Andersenas į Rjukaną atsikraustė 2002 m., tačiau greitai pajuto, kad Saulės šviesos trūkumas jam pradeda kelti depresiją. Vyrui pavyko įtikinti miestelio valdžią, kad veidrodžiai padės visam Rjukanui.
Ši idėja nebuvo visai nauja. Veidrodžiais gaudyti spindulius ir nukreipti juos į miestelį dar 1913 m. sugalvojo vietos verslininkas Samas Eyde'as, bet tuo metu nebuvo technologijų šiai idėjai įgyvendinti. Vietoj to buvo pastatytas keltuvas, kuriuo Saulės ištroškę gyventojai galėtų pakilti į kalną ir ten pasidžiaugti natūralia šviesa.
Iš pradžių ne visi miestelio gyventojai pritarė veidrodžių statybai, kuri kainavo apie 5 mln. Norvegijos kronų (apie 520 tūkst. eurų). Tačiau dabar jie džiaugiasi ne tik spinduliais, bet ir turistais, kurie čia atvyksta vien tam, kad pastovėtų veidrodžiu nukreiptoje šviesoje.
