1. Roma ir Condesa rajonai – stilinga kelionė laiku
Meksiko miestas per pastarąjį šimtmetį gerokai išsiplėtė: šalia sostinės buvę miesteliai tapo miesto dalimi, kaip ir ramūs žali priemiesčiai, kur turtingi aukštuomenės miestiečiai statėsi ištaigingus rūmus. Vienas iš šių rajonų – Roma, kur vaikščiodamas persikeli į XX a. pradžią.
Šio rajono aveniu suprojektuoti Paryžiaus pavyzdžiu – platūs, su daug žalumos, spalvingais istoriniais rūmais, stilingais restoranais. Rajone gyveno daug žymių asmenų, tarp jų J.Kerouack, Fidelis Kastro, Meksikos rašytojai.
Daugybė čia esančių XX a. rūmų yra saugomi paveldo objektai, kuriuos draudžiama kaip nors keisti. Šis rajonas buvo tarp labiausiai nukentėjusių per 1985 m. Ir 2017 m. Žemės drebėjimus.
Jaunesnė Romos sesė – šalia esanti tai kosmopolitiška Condesa su savo bohemišku žavesiu.
Tai populiarus ir tarp jaunosios kartos madingas rajonas su gausybe parkų, meno galerijų, šunis vedžiojančių vietinių, naktiniu gyvenimu, tai rajonas vis dar išlaikęs ramią atmosferą. Žaliosios zonos užima net 40 procentų viso rajono, o ovalo formos Amsterdamo aveniu – viena brangiausių vietų gyventi visame mieste.
2. Templo mayor – actekų miestų liekanos greta katedros
Kai ispanai konkistadorai atvyko į Meksiką XVI a., dabartinė sostinė vadinosi Tenochtitlan ir buvo actekų įkurta Texcoco ežero salose. Ispanai ežerą nusausino, tačiau Meksiko miestas toliau tebegrimzta į buvusio ežero dugną – kai kuriose vietose per 100 metų nugrimzdo net 9 metrus.
Didžioji actekų šventykla buvo atrasta tik XX amžiaus pirmoje pusėje, o pilnai atkasta tik XX antroje pusėje. Atvykę ispanai taip sunaikino ir pertvarkė miestą, kad didžiulės buvusios šventyklos griuvėsiai liko palaidoti po naujuoju miestu. Templo Mayor buvo atrasta visai greta dabartinės miesto katedros, o nusprendus pilnai ją atkasti teko nugriauti 13 pastatų.
Dalis griuvėsių, kaip pavyzdžiui Saulės šventykla, tebėra palaidoti po katedra. Pagrindinė Didžioji šventykla, skirta lietaus ir karo dievams, buvo dvigubos piramidės formos ir kilo į 60 metrų į viršų. Kasinėjimų metu rasta per 7000 gerai išsilaikiusių objektų, tokių kaip aukos dievams, dievų skulptūros, vėžlių, varlių, žmonių skeletai. Visi šie radiniai yra eksponuojami čia pat pastatytame muziejuje.
3. Gatvės maistas
Vien maistas yra vertas kelionės į Meksikos sostinę. UNESCO paveldo saugoma senas tradicijas turinti virtuvė, kurioje persipina unikalūs ūkininkavimo ir maisto gamybos metodai. Gali skaniai, sočiai ir pigiai leisti laiką Meksiko mieste taip niekada ir neužsukęs į jokį restoraną. Tradicinis meksikietiškas maistas yra įvairus, skanus ir lengvai prieinamas.
Didžiausia jo įvairovė laukia turguose, kur prie tavo akių pagamins takus (sostinėje tradiciniai tacos del pastor, su čili pipirais paruošta kiauliena), enchiladas, flautas, tostadas. Taip pat, visuose šalies miestuose ir miesteliuose gatvėse pilna maisto prekystalių, kur gaminami patiekalai ir šalia pastatytos kelios kėdės ar staliukai. Tai tikrai autentiška patirtis.
Dauguma tradicinių patiekalų susideda iš kukurūzų miltų tortilijos, į kurią būna kas nors įvyniota arba ant jos patiekta. Meksikietiška virtuvė neįsivaizduojama be įvairiausių čili pipirų (atsargiai!), kukurūzų, pupelių, kalendros, valgoma daug mėsos. Meksika pasauliui padovanojo daugybę maisto produktų, tarp jų pomidorai, čili pipirai, vanilė, pupelės, avokadai, kakava, žemės riešutai.
4. Antropologijos muziejus
Meksiko miestas – daugiausiai muziejų po Londono turintis miestas Pasaulyje su 151 oficialiai pripažintais ir dar 200 oficialiai nepripažintais muziejais. Nacionalinis Antropologijos muziejus – žymiausias šalyje ir laikomas vienu geriausiu savo pobūdžio muziejumi pasaulyje.
Muziejuje galima praleisti ir visą dieną. Muziejus didžiulis, turintis 24 ekspozicijų sales: pirmas aukštas skirtas prieš – kolonijinėms Meksikos kultūroms, archeologiniams radiniams eksponuoti, antrasis – etnografijai, šiuo metu Meksikoje gyvuojančioms kultūroms. Vieni svarbiausių eksponatų – žymusis actekų saulės akmuo, olmekų civilizacijos akmeninės galvos, majų valdovo Pakalio kapas.
Čia pavyks geriau suprasti įvairialypę Meksikos kultūrą, įsitikinti kokio didingumo ir masto buvo senosios prieš ispaninės kultūros.
5. Turgūs: raganavimas ir pavojai
Jei Meksikoje neapsilankei bent viename turguje, praradai unikalią galimybę pabūti šalies kultūros sūkuryje.
Tiesa, ne visi turgūs yra vienodi: kai kurie specializuoti, kaip pavyzdžiui didžiausias miesto gėlių turgus Jamaica arba raganavimo turgus Sonora.
Tai – didžiausias šalies ezoterinis turgus, kuriame galima įsigyti meilės eliksyrų su haliucinogeniniais augalais, Santa Muerte (šventosios mirties) statulėlių, primenančių giltinę, kuri yra garbinama šalies narkotikų kartelių ir priešnuodžių nuo ko tik galite įsivaizduoti. Kai kurie turgūs yra milžiniški, kaip pavyzdžiui Mercado de la Merced, į kurį turistams rekomenduojama eiti su jį jau pažįstančiu žmogumi, kad netektų pasiklysti. Į kitus rekomenduojama nekišti nosies. Sostinėje yra ir pavojingiausiu pasaulyje vadintas Tepito turgus.
Tačiau tradiciniame turguje visada rasite daug tradicinio maisto, spalvingos meksikietiškos tekstilės, keramikos, gyvos muzikos.
6. Architektūros perlai
Tokiame dideliame mieste netrūksta įspūdingos architektūros. Kartais gražiausiu sostinės pastatu laikomi Palacio de Bellas Artes – Dailiųjų menų rūmai, kuriame rasite Diego Riveros freskas. Šiame Art Nouveau ir Art Deco stilių pastate vyksta nacionaliniu mastu svarbūs kultūriniai renginiai ir ekspozicijos. Greta įsikūrę ir puošnieji Pašto rūmai – tai iki šių dienų veikiantis centrinis paštas, dekoruotas auksu, marmuru.
Šv. Gvadelupės bazilika – moderniosios architektūros pavyzdys, gausiausiai, tik po šv. Petro bazilikos Vatikane, katalikų lankoma šventovė. Jame eksponuojamas apsiaustas su apsireiškusios šv. Gvadelupės mergelės – Meksikos globėjos – atvaizdu.
Mieste taip pat rasite aukščiausią pasaulyje triumfo arką – 67 m. Siekiantį Revoliucijos monumentą. Po arka yra įsikūręs muziejus, skirtas Meksikos revoliucijai, tai tuo pačiu ir Meksikos revoliucijos herojų mauzoliejus.
