Tačiau Lietuvoje užsienio turistų nesimato – tai pastebi Neringos meras D.Jasaitis ir sako, kad užsienio turistai atsisako kelionių į Lietuvą. Kultūros ministras S.Kairys teigia, kad Lietuvos muziejuose turistų iš užsienio sumažėjo 70 proc. VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ atstovai ir VšĮ „Go Vilnius“ vadovai sako priešingai – kad turistų srautai Lietuvoje atsigauna ir tuo reikėtų džiaugtis. Tad kokia iš tiesų ta turistinė tikrovė, ką kalba turizmo statistika?
Pirmojo pusmečio turistų skaičius apgyvenimo įstaigose nuteikia ypač džiuginančiai – turistų sulaukta tik 12 proc. mažiau nei per tą patį 2019 metų laikotarpį. Labai džiugina lietuvaičių kelionės Lietuvoje – pagaliau Lietuvos turistai tapo ypač didelė paspirtis Lietuvos turizmo sektoriui. Šiemet lietuviai po Lietuvą keliavo 16 proc. daugiau nei 2019 metais.
Turistų iš užsienio sulaukėme 44 proc. mažiau nei 2019 metais.
Bet yra ir bloga žinia – turistų iš užsienio sulaukėme 44 proc. mažiau nei 2019 metais. Kodėl taip atsitiko? Ar tai lėmė pandemija? O gal tai lėmė karas Ukrainoje? Būtent pastarąją priežastį nurodo užsienio kelionių organizatoriai. Šią nuomonę pagrindžia skaičiai – sausį Lietuvoje užsienio turistų buvo 57 proc. mažiau nei 2019 metais, kovą – 36 proc., t. y. pastebimas ryškus atsigavimas. Gegužę ir birželį užsienio turistų skaičius krito – jų sulaukėme 49 ir 41 proc. mažiau nei 2019 metais.
Kai kurių šalių turistai į karo pavojų sureagavo ypač aštriai. Štai vokiečiai, kurie sudaro 11 proc. Lietuvos užsienio turistų rinkos, pradėjo masiškai atsisakyti kelionių į Lietuvą. Birželį jų atvyko 65 proc. mažiau nei 2019 metais. Mažiau į Lietuvą keliavo ir lenkai (jie užėmė 11 proc. rinkos, sulaukėme 48 proc. mažiau turistų nei 2019 metais). Šiuo keliu taip pat pasekė Ispanija, Prancūzija, Kroatija.
Vokiečiai, kurie sudaro 11 proc. Lietuvos užsienio turistų rinkos, pradėjo masiškai atsisakyti kelionių į Lietuvą.
Tačiau bene labiausiai dėl karo sumažėjo rusakalbių turistų. Rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai 2019 metais sudarė 26 proc. Lietuvoje apsilankiusių turistų. 2021 metų pirmąjį pusmetį praradome turistus iš Rusijos (sulaukta 87 proc. mažiau, lyginant su 2019 metais), Baltarusijos (60 proc. mažiau) ir tik ukrainiečių sulaukta beveik tiek pat, kiek ir 2019 metais (6 proc. mažiau). Visgi galima įtarti, kad į Lietuvą iš Ukrainos atvyko ne turistai, o pabėgėliai.
Tendencijos aiškios – tikėtina, kad ši rinka bus prarasta ir rusakalbiai turistai į Lietuvą sugrįš dar negreitai. Todėl būtina skubiai ieškoti alternatyvos šiai rinkai. Ar tokia yra? Taip, tokį sprendimą 2021 metais rado tie patys ukrainiečiai, kai pas juos masiškai pradėjo vykti turistai iš Arabų kraštų ir Indijos. Kodėl vis dar su naujų rinkų paieška delsia Lietuvos turizmo valdininkai, atsakingi už Lietuvos viešinimą, lieka paslaptimi.
Turistai turi skirtingus poreikius: vieni nori pažinti miestų kultūrą, kiti – tingiai pagulėti prie jūros. Todėl pagal turistų pomėgius Lietuvą galime skirstyti į 3 segmentus – miesto turizmo (Vilnius, Kaunas ir kt.), SPA turizmo (Birštonas, Druskininkai) ir pliažinio turizmo segmentą (Palanga, Nida). Tad jūsų dėmesiui – 3 skirtingos šio sezono patirtys, skirtingos sėkmės (ar nesėkmės) istorijos.
Štai Vilniaus ir Kauno miestų šių metų turistinį sezoną galime drąsiai vadinti sėkmės istorija. Nors ir sulaukta mažiau turistų nei 2019 metais (atitinkamai 27 proc. ir 16 proc.), bet po kelių nesėkmingų bandymų šiems miestams pavyko užkariauti tautiečių širdis. Vilniuje per pirmą pusmetį sulaukta 37 proc. daugiau turistų lietuvaičių nei 2019 metais, o Kaune – 34 proc. daugiau. Šis srautas padėjo kompensuoti turistų iš užsienio netektis (Vilniuje apsilankė 44 proc. mažiau, o Kaune 40 proc. mažiau turistų iš užsienio nei 2019 metais).
Turistų srautų atsigavimu džiaugiasi ir mūsų SPA kurortai.
Turistų srautų atsigavimu džiaugiasi ir mūsų SPA kurortai. Tiek Druskininkai, tiek ir Birštonas šių metų pirmąjį pusmetį sulaukė beveik tiek pat ar net daugiau turistų nei 2019 metais (atitinkamai –1 proc. ir +12 proc.). Tiesa, šis prieaugis pasiektas išimtinai lietuvių sąskaita – Druskininkuose jų 2022 metais sulaukta 32 proc. daugiau, o Birštone – 20 proc. daugiau nei 2019 metais. Tai leido amortizuoti užsienio turistų praradimus, kurie būtų šiems kurortams ypač skausmingi – šiais metais, lyginant su 2019 metų tuo pačiu periodu. Druskininkai prarado 68 proc. užsienio turistų, o Birštonas – 62 proc.
Didžiausią krizę išgyvena mūsų pliažiniai kurortai. Štai Palanga: jei sausį čia sulaukta net 78 proc. daugiau turistų nei 2019 metais, tai balandį sulaukta 12 proc. daugiau turistų, o gegužę sulaukta 1 proc. mažiau turistų nei 2019 metais. Ir tai akivaizdu – tiek lietuvaičiai, tiek ir užsienio turistai, atšaukus COVID-19 apribojimus, pasirinko užsienio kurortus.
Šiame sėkmės (nesėkmės) istorijų sąraše visišku autsaideriu tampa Neringos savivaldybė – per 2022 pusmetį sulaukta 16 proc. mažiau turistų nei 2019 metais. Prarandami ne tik užsienio turistai (jų sulaukta 70 proc. mažiau nei 2019 metais), bet ir lietuvaičiai, kurie savo poilsiui renkasi kitus kurortus. Neringai šis sezonas yra net prastesnis nei 2021 metų sezonas (2022 metais sulaukta 21 proc. mažiau turistų nei 2021 metais).
Didžiausią krizę išgyvena mūsų pliažiniai kurortai.
Greičiausiai šių kurortų merai teisinsis prastu oru, krize ar karu. Tačiau tokių problemų neturi mūsų SPA kurortai. Tad pliažinių kurortų merams belieka paklausti tik savęs – ar viską padariau, kad prailginčiau turizmo sezoną? Galbūt reikėtų pastatyti visus metus veikiantį vandens parką? O galbūt uždrausti viešbučių virtimą privačiais apartamentais? O galbūt skatinti įvairias sveikatingumo stovyklas?
Apibendrinant pirmojo pusmečio rezultatus, lieka neatsakytas pagrindinis klausimas, vertas milijardų eurų – kaip susigrąžinti užsienio šalių turistus?
Akivaizdu, kad rusakalbė rinka prarasta ilgam, vokiečiai (ir ne tik jie) bijo keliauti į Lietuvą. Alternatyvų prarastiems turistų srautams nėra ir, tiesa sakant, mūsų turizmo valdininkai jų net nenori ieškoti. Galbūt prie užsienio šalių turistų srautų susigrąžinimo prisidės dabar jau baigiamas rengti Nacionalinis pažangos planas? Šio plano priemones ir galimybes susigrąžinti užsienio turistus aptarsime jau netrukus, jau kitame straipsnyje.
Straipsnis parengtas remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais turizmo statistikos duomenimis.
Straipsnį parengė Udrius Armalis, Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas, tarptautinio kelionių agentūrų tinklo „Superkelionės.lt“ vadovas.
