Mergelės Marijos paveikslas yra gerbiamas nuo 1711 metų, kai Varšuvoje siautėjo buboninis maras. Epidemijai pasiekus Jasna Guros vienuolyną šalies pietuose ir staiga pasibaigus, būrys bajorų iš sostinės išsiruošė į tą vienuolyną padėkoti Švč. Mergelei Marijai už išgelbėjimą.
Nuo tada tikima, kad šis Dievo Motinos paveikslas, kurį, kaip teigia legenda, ant stalo, prie kurio valgė Šventoji šeimyna, nutapė Šv. Lukas, turi ypatingų galių ir saugo šalį nuo karo ir užsienio kariuomenių antpuolių.
Esama įrašų, kad į Lenkiją paveikslas atkeliavo XIV amžiuje ir esą stebuklingai išgelbėjo vienuolyną nuo plėšikų per švedų invaziją XVII amžiuje. 1656 metais karalius Jonas Kazimieras Vaza paskelbė Čenstakavos Dievo Motiną Lenkijos karaliene ir globėja.
Du randai ant Madonos veido, kaip teigiama, atsirado per bandymą apiplėšti 1430 metais – tuomet iš perdrėksto paveikslo paplūdus kraujui siaubo apimti vagys pabėgo.
Juodąją Madoną užsienyje ypač išgarsino lenkų kilmės popiežius Jonas Paulius II, kuris labai vertino šį šventąjį paveikslą ir 1978 metais tapęs popiežiumi ne kartą buvo atvykęs pasimelsti į Čenstakavos vienuolyną. 2016 m. čia meldėsi ir popiežius Pranciškus.
Čenstakavos Dievo Motinos atvaizdą savo švarko atlape segėjo ir Lechas Walęsa.
2012 m. piligrimystės „Nuo vandenyno iki vandenyno“ metu Čenstakavos Dievo Motinos ikona buvo vežama ir per Lietuvos vyskupijas, pagerbta Vilniaus Aušros vartuose bei sostinės stačiatikių cerkvėse.
