Ką tik pasibaigęs vasaris – tradicinis karnavalų, eitynių su kaukėmis ir šiaip linksmų švenčių mėnuo visame krikščioniškame pasaulyje. Ypač išradingai švenčiamos Užgavėnės – kiekvienoje šalyje vis kitokios, su savitais papročiais. Nieko nuostabaus – juk po jų seka ilgas pasninko ir rimties laikotarpis iki pat Velykų. Neišsidūksi, neišsišėlsi – visi metai bus prasti.
Linksmasis miltų mūšis
Graikijoje esama vietovės, į kurią per Užgavėnes suplaukia minių minios atvykėlių tiek iš savos šalies, tiek iš užsienio. Tai – Galaksidžio gyvenvietė centrinėje valstybės dalyje, nuo seno garsėjanti labai netradicinėmis šios linksmos šventės tradicijomis.
Nedidelis miestelis, skalaujamas Korinto įlankos vandenų, vienai dienai pavirsta paties rimčiausio mūšio zona. Tik kaunamasi čia pasitelkus labai jau netradicinius ginklus – birias medžiagas.
Nešini maišais, pilnais miltų, anglies dulkių ir kitokių įvairiaspalvių miltelių, kariautojai pasipila į gatves.
Čia užverda pačios tikriausios batalijos – į orą pakyla debesys „sviedinių“, apiberiančių priešininką nuo galvos iki kojų baltomis ir spalvotomis dulkėmis.
Ore tvyro tiršti miltų debesys, pamažu nusėdantys ant visų pastatų sienų, langų, grindinio. Pačius karius vargiai atpažinsi iš veidų: jie lipte aplipę įvairiaspalve mase. Visi dėvi akinius, kai kurie – kaukes ar net dujokaukes.
Kūnus dengia neperšlampami apsiaustai, kombinezonai ir kiti aklinai užsagstyti „specialūs drabužiai“, be kurių niekas nedrįsta išeiti į lauką. Ypatinga puošmena čia laikomas spalvotų „šaudmenų“ panaudojimas, todėl dar gerokai iki šventės pradžios iš parduotuvių lentynų ima dingti maistiniai dažai.
Įberti į miltus, jie suteikia jiems norimą atspalvį. Vėliau būtent dėl jų kovotojų drabužiai mirga visomis vaivorykštės spalvomis. Tik štai senovinių pastatų pasigailima: ant jų šeimininkai iš anksto užkabina sandarias apsaugines plėveles.
Jie žino: patingėsi – vėliau kovos pėdsakus nugremžti bus labai sunku. O su kovos lauke dėvėtais drabužiais paprastai tenka atsisveikinti visam laikui.
Legenda byloja, jog miltų batalijoms pradžią davė vienas kepėjas, po sunkios darbo dienos su bičiuliu traukęs namo, nešinas maišeliu miltų. Kadangi buvo šiek tiek pasivaišinęs stipriųjų gėrimų, susvirduliavo ir miltų maišelio turinys apibėrė draugą nuo galvos iki kojų.
Jo draugas skolingas neliko, tad užvirė tikras miltų mūšis, kurį smalsiai stebėjo praeiviai. Tuomet esą kažkam ir šovusi į galvą mintis, jog šitaip pakariauti būtų visai smagu.
Tiesa tai ar pramanas, kas žino, bet miltais Galaksidžio gyventojai vienas kitą barsto jau daugiau kaip porą šimtmečių. Ir jaučiasi labai laimingi. Šypsenos šviečia visų veiduose, kai po mūšio visi traukia į miesto centrą linksmintis, dainuoti ir šokti.
Po mūšio šokinėjama per laužus – kad pavyktų apsivalyti nuo visokio blogio ir nereikėtų skųstis dėl sveikatos problemų. Žinoma, darbo kiemsargiams po tokių batalijų – iki kaklo, užtat jie niekada nedejuoja dėl bedarbystės!
Ši diena oficialiai vadinama „švariuoju pirmadieniu“. Reikia pripažinti, kad pavadinimo autoriams humoro tikrai nestigo.
„Jauskitės kaip namie“
Galaksidis – vienas iš garsiausių pamario miestelių Centrinės Graikijos Fokidos prefektūroje. Išvertus į lietuvių kalbą, jo pavadinimas, kiek dvelkiantis „kosmosu“, pasirodo esąs pats proziškiausias ir reiškia „pieno actą“.
Tad kuo gi šis „actinis“ miestas taip traukia žmones, kad jų čia atvyksta daugybė ne tik per karnavalą?
Pirmiausia tai ideali vieta klasikinio poilsio prie jūros mėgėjams. Mėgautis saule ir be galo švariu jūros vandeniu čia galima nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Poilsis „įkandamas“ bet kokio storio pinigines turintiems žmonėms: čia pilna ir prabangių apartamentų, ir mažų jaukių viešbučių, kuriuose apsistoti galima už 20 eurų per parą, su pusryčiais.
Tokių nakvynės namų šeimininkai padarys viską, kad tik svečias liktų patenkintas ir apsilankytų pas jį ne kartą. Atvykusius iš kitų šalių žmones pirmiausia, žinoma, nustebina maistas.
Kiekviena šeimininkė jį ruošia pagal savo pačios receptus, paveldėtus iš senolių, ir pateikia su tokia šiluma, kad pasijunti kaip seniai lauktas brangiausias svečias.
Nuo mano apsilankymo Galaksidyje prabėgo nemažai laiko, o, atrodo, kad tik vakar su kolegų žurnalistų grupe peržengiau čia esančio šeimyninio „Ganimedo“ viešbučio slenkstį.
Tik pravėrę lauko duris, buvome pasodinti už stalo ir pavaišinti dar šiltu naminiu pyragu ir taurele naminės trauktinės. Šeimininkai, jauna pora, Chrisula ir Kostas Papalexis, pasisakė daug žiną apie Lietuvą, nors svečių iš jos sulaukė pirmąsyk.
Mūsų turistų keliai daugiausia vingiuoja įprastiniais maršrutais, į kuriuos Galaksidis, nuo garsiųjų Delfų archeologinio komplekso nutolęs miestelis, deja, neįeina. O gaila. Šioje, senas jūreivystės tradicijas turinčioje gyvenvietėje, tikrai yra verta pabuvoti.
Garsus kapitonų miestas
Šis epitetas Galaksidį lydi neatsitiktinai: iš čia buvo ir yra kilę daugybė pasaulio vandenynus raižančių jūrininkų. Tiek graikų kapitonų, kiek jų išaugino Galaksidis, nėra davęs joks kitas graikų miestas.
Čia veikė jūreivystės mokykla, o dažnoje šeimoje į jūrą išeidavo ne po vieną vyrą. Prieš porą šimtmečių šis nedidelis miestelis turėjo savo stiprų laivyną, o vietos uostas priimdavo daugybę prekybinių laivų iš Viduržemio, Juodosios ir Azovo jūrų.
Galaksidžio miestrai visame pasaulyje garsėjo kaip puikūs burlaivių statytojai. Deja, šį tradicinį verslą teko nutraukti, kai burlaiviai užleido vietą garlaiviams. Miestelis pamažu neteko su jūra susijusio verslo, ir jį teko pakeisti kitu – turistiniu. Bet vietinis turizmas irgi stipriai susijęs su jūra.
Marinistiniai akcentai – kiekviename žingsnyje
Išeiname pasivaikščioti. Į akis krinta įspūdingi senovinės architektūros statiniai, tokie nepanašūs į dabartinius. Tai – buvusių kapitonų ir kitų aukšto rango jūreivių namai, papuošti specifinėmis jūrinėmis detalėmis.
Išraižyti laivų siluetai ant durų, burlaivių modeliai ant palangių, undinėlių figūrėlės, puošiančios fasadą, jūrų arkliukų formos durų rankenos. Vietoj paminklų skverelį puošiantys laivų inkarai, o krantinėje įsikūrusi įspūdinga savo grįžtančio vyro jūreivio laukiančios moters skulptūra.
Mieste veikia Jūrų muziejus, kuris yra vienas geriausių tokios rūšies muziejų šalyje. Čia rasite pačiame Galaksidyje statytų laivų maketus, vietos meistrų rankomis pagamintus laivų navigacinius prietaisus ir kitą įrangą. Eksponuojama ir gausybė jūrinių radinių, filatelinė kolekcija.
Nori – kopi į kalnus, nori – trauki į pėsčiųjų žygius po vietos apylinkes, žavinčias atsiveriančiais nepakartojamo grožio vaizdais.
Prie muziejaus taip pat veikia galerija su įspūdingais meno kūriniais marinistine tematika.
Kaip praeityje, taip ir dabar vietos gyventojus maitina jūra. Žmonės išnaudoja visus vietinės gamtos teikiamus privalumus.
Čia – daugybė kilometrų gražiausios jūrinės pakrantės, su puikiais smėlio paplūdimiais, kurių ne vienas yra gavęs „Mėlynosios vėliavos“ ženklą, liudijantį apie itin švarią aplinką.
Miestelį supa išpuoselėti spygliuočių miškai, juosia puikūs kalnai, taigi užsiėmimų poilsiautojai gali susirasti į valias. Nori – kopi į kalnus, nori – trauki į pėsčiųjų žygius po vietos apylinkes, žavinčias atsiveriančiais nepakartojamo grožio vaizdais.
Jei tai nepatinka, gali plaukioti vandens slidėmis, kanojomis, buriuoti – tikras malonumas kūnui ir atgaiva sielai, išvargintai kasdienybės rūpesčių.
