„Prieš penkerius metus gyvenimas tekėjo įprasta vaga, turėjome savą rutiną, tačiau viduje norėjosi padaryti kažką trenkto ir nekasdieniško“, – sako vienas iš „TrenkTuro“ žygių organizatorių Vytautas Bartulis.
O viskas prasidėjo nuo jo kartu su bičiuliu Deividu Urbonavičiumi organizuoto pirmojo žygio. Visa tai išaugo į organizaciją, kuri vos per kelerius metus žygio džiaugsmą paskatino patirti net 60 tūkstančių žmonių.
Pirmojo žygio sėkmė
Deividas ir Vytautas neslepia, kad „trenkti“ dalykai jiems yra patys smagiausi. Būtent iš čia ir atsirado pavadinimas, puikiai nusakantis organizacijos identitetą.
Nusprendę organizuoti pirmąjį masinį žygį organizatoriai, kurių anuomet buvo viso labo penki asmenys, susidūrė su bene didžiausiais organizaciniais iššūkiais savo gyvenime.
Atėjo. Ne vienas, ne penki ir ne dešimt, o visi penki šimtai penkiasdešimt žygiuoti ištroškusių žmonių.
„Tada mes viską darėme patys: krovėme, nešėme, statėme, klijavome, paišėme, kūrėme internetinę svetainę“, – pasakoja jie.
Žygio pradžia buvo numatyta šeštą valandą ryto. Organizatoriai pastatė palapinę ir laukė ateinančių pirmųjų dalyvių, dvejodami ir svarstydami: „Gal niekas neateis..?“.
Atėjo. Ne vienas, ne penki ir ne dešimt, o visi penki šimtai penkiasdešimt žygiuoti ištroškusių žmonių.
„Pamatę visus dalyvius, supratome, tai – realybė ir tuo pat metu aiškus stimulas judėti į priekį bei kitą kartą stengtis suorganizuoti žygį dar geriau“, – mena Vytautas.
Kai idėja tampa žygiavimo švente tūkstančiams
Šiandien organizatoriai skaičiuoja jau 20 masinių žygių. Juose dalyvavo 60 tūkstančių dalyvių, kurie nuėjo beveik 2 milijonus kilometrų. O ir „TrenkTuro“ komandą kiekvieno žygio metu sudaro daugiau nei 50, o kartais ir 150 žmonių.
Vytautas sako, kad nors „TrenkTuras“ išaugo, jų tikslas išlieka toks pat, kaip ir pradžioje.
„Žygius ir gamtą mylinčių žmonių komanda nuoširdžiai stengiasi sukurti dalyviams įsimintiną žygiavimo šventę, analizuoja ir siekia sukurti įdomiausius maršrutus, planuoja stoteles ir tai, kokį maistą, gėrimus bei kitas paslaugas suteikti. Galiausiai žygių metu sprendžia įvairius nenumatytus klausimus“, – pasakoja jis.
Organizacija skatina žygių dalyvius atrasti naujų vietų. Štai pernai 4 tūkstančiai dalyvių pirmą kartą aplankė mažą Latvijos miestelį – Siguldą. Jis įsikūręs vaizdingame Gaujos upės slėnyje. Šiais metais planuojami net 9 žygiai, iš kurių vienas, kaip užsimena organizatoriai, planuojamas dar iki šiol „TrenkTuro“ „nepažintoje žemėje“ – Lenkijoje. Tokie neatrasti maršrutai, kaip teigia žygių organizatoriai bei dalyviai, yra viena esminių žygiavimo žavesio dalių.
Pasiklydusio žygeivio istorija
„TrenkTuro“ vyrai neslepia – tokiuose žygiuose pasitaiko ir ekstremalių, filmo vertų epizodų.
2018 metais pajūrio žygio savaitgalį Kuršių nerijoje siautė labai didelė audra, buvo itin sunku orientuotis. Naktį 100 kilometrų žygyje organizatoriai sužinojo, kad vienas iš žygeivių pasiklydo ir iš nuovargio nebegali eiti toliau. Jaunuolis neturėjo išmaniojo telefono, todėl bejėgiškai gulėdamas kopose negalėjo pranešti savo koordinačių. Maža to, jo telefonas jau buvo beveik išsikrovęs.
Situaciją itin sunkino prarastas ryšys su dingusiuoju. Vytautas pasakoja, kad tuomet vyko tikra gelbėjimo operacija: „Sutelkėme visas savo pajėgas ir apie dešimt ekipažų kelias valandas skenavo pajūrį, štabe žymėjome išieškotas atkarpas, analizavome, kur galėtų būti paklydėlis“.
Prie paieškos prisijungė ir jaunuolio tėvas, kuris, nors ir buvo išsigandęs, tačiau puikiai laikėsi ir aktyviai dalyvavo ir padėjo šiai operacijai .
„Galiausiai žygeivį sėkmingai suradome truputį sušalusį ir išsigandusį, tačiau visiškai sveiką – mūsų skubios pagalbos medikams prireikė tik jį pavaišinti karšta arbata“, – džiaugiasi Vytautas.
Socialinės atsakomybės svarba
Anot žygių organizatorių, „TrenkTuro“ misija jau tapusi daugialype – pirmiausia, žmones siekiama sudominti sveika gyvensena bei pamilti ėjimą – tiek jaukius pasivaikščiojimus gamtoje, tiek ir ištvermės reikalaujančius ilgus žygius.
Taip pat, visa komanda puikiai suvokia, kaip svarbu prisidėti prie tvarios visuomenės savimonės ir ekologijos puoselėjimo. Kiekviename žygyje organizatoriai bendradarbiauja su skirtingomis organizacijomis. Tarp jų – „Gyvastis“, POLA, VšĮ „Mamų unija“ ir kitos.
„Stengiamės dar labiau sustiprinti jų skleidžiamą socialinę žinią, atkreipti visuomenės ir mūsų dalyvių dėmesį. Mums tai atrodo labai svarbu ir dar geriau įprasmina mūsų veiklą“, – sako vienas iš „Trenkturo“ lyderių Vytautas.
