Socialiniuose tinkluose su sekėjais ji dalijasi istorijomis iš savo paskutinių dvejų metų kelionių po Meksiką, Gvatemalą, Belizą, Peru, Kolumbiją, Boliviją ir žada pasakoti apie kitas šalis, kurias artimiausiu metu planuoja išnaršyti.
Su „Vakarų ekspreso“ skaitytojais Roza dalijasi pasakojimu, kaip jai pavyko įveikti Jungaso kelią, dar vadinamą Mirties keliu, Bolivijoje.
„Tokia patirtis pasitaiko tik kartą gyvenime. O nusprendėme leistis į šią avantiūrą spontaniškai, naktį prieš šį įsimintiną nuotykį. Visiškai neplanuotai.
8 val. ryto iš Bolivijos sostinės La Paso mus prigriebė mažas autobusiukas, kuriame jau sėdėjo dar keli drąsūs (o gal pakvaišę) užsieniečiai: vokiečių pora, dvi prancūzės, brazilas, ir mes – aš, lietuvė, ir mano draugė iš Brazilijos.
Už valandos atvykome į vietą, nuo kurios mūsų laukė 60 km kelionė dviračiais vadinamuoju mirtingiausiu keliu pasaulyje. Gavome šalmus, specialią aprangą, šiltos arbatos, porą užkandžių ir po mažiau nei 5 min. instrukcijų sėdome ant dviračių ir pradėjome minti.
Už valandos atvykome į vietą, nuo kurios mūsų laukė 60 km kelionė dviračiais vadinamuoju mirtingiausiu keliu pasaulyje.
Keista, atrodė, lyg ir rimtesnį instruktažą turėjo pravesti, juk visi pirmą kartą sėdome ant kalnų dviračių ir leisimės gana pavojingu maršrutu. Bet visgi čia juk Pietų Amerika, žmonės labiau atsipalaidavę ir per daug taisyklių nepaiso.
Taigi, leidomės nuo 4670 m aukščio virš jūros lygio, apsupti snieguotų kalnų viršūnių, iki 900 m aukščio, tvankių ir vešlių džiunglių. Vaizdai nepakartojami ir atimantys žadą.
Patirtas emocijas sunku perduoti nuotraukomis, o tuo labiau nupasakoti žodžiais.
Beje, šis kelias yra ne daugiau nei 3,5 metro pločio, o pažiūrėjus į apačią matosi 650 metrų statumo nesibaigiantys skardžiai.
Patirtas emocijas sunku perduoti nuotraukomis, o tuo labiau nupasakoti žodžiais.
Tai reikia pajausti“, – pasakojo Roza.
Savo kelionių kasdienybe Roza Sifrin dalijasi anglų kalba instagrame @roza_sifrin, o lietuvių kalba feisbuke: @Roza Sifrin
