Autoriaus kelionių filmus galima rasti „Youtube“. Daugiau naujienų – „Facebook“ ir „Instagram“.
Vykdamas į Bamijaną, net nesitikėjau, kad čia po kelių dienų bus įvykdytas mirtinas „Islamo valstybės“ (ISIS) išpuolis, kuriame žus žmonės ir nukentės lietuvė.
Šiandien jau žinoma, kad „Islamo valstybė“ prisiėmė atsakomybę už pastarąjį išpuolį prieš turistus Afganistane, kuriame žuvo trys ispanai ir trys afganistaniečiai, o dar aštuoni žmonės, įskaitant lietuvę, buvo sužeisti.
Džihadistų grupuotės pareiškime, išplatintame jos „Telegram“ kanalais, sakoma, kad penktadienį Bamijano mieste „kovotojai iš kulkosvaidžių apšaudė turistus krikščionis ir jų kelionės draugus šiitus“.
Ekskursantų grupė buvo apšaudyta apsiperkanti Bamijano turguje, esančiame maždaug 180 km į vakarus nuo sostinės Kabulo.
Pasak ISIS, kovotojai atakavo „turistų, kurie yra koalicijos šalių piliečiai, autobusą“. Džihadistai paminėjo JAV vadovaujamą koaliciją, Viduriniuose Rytuose kovojančią su ISIS.
„Ataka įvykdyta vadovaujantis „Islamo valstybės“ lyderių direktyvomis taikytis į koalicijos šalių piliečius, kad ir kur jie būtų.“
Talibano pareigūnai vėliau paskelbė, kad po minimo išpuolio sulaikė septynis įtariamuosius.
Kas gi ta ISIS, kuri gąsdina ne tik Artimuosius Rytus, kai kurias Afrikos valstybes, bet ir Rusiją su Vakarais.
Grupuotė, vadinama „Islamo valstybe“, 2014 m. iškilo Rytų Afganistane ir kaimyniniame Pakistane, kai jos lyderiai atsiskyrė nuo Pakistano Talibano ir „al-Qaeda“ grupuotės. Jie prisiekė ištikimybę dar ekstremalesnei „Islamo valstybei“, tuo metu įgaunančiai daugiau įtakos.
ISIS siekė išsiskirti iš kitų džihadistų priimdama dar radikalesnę ir bekompromisę islamistinę ideologiją, kritikuojant ir rengiant atakas. Grupuotės veiklos zona pateko į Irano, Turkmėnijos ir Afganistano teritorijas.
ISIS greitai pagarsėjo ekstremaliu brutalumu. 2018 m. jau buvo viena radikaliausių grupuočių, surengusi daug atakų prieš JAV pajėgas regione ir Talibano kovotojus.
Grupuotė rengė atakas ir prieš Kinijos, Irano, Pakistano, Rusijos, Sirijos, Afganistano, JAV piliečius. Šiemet JAV perėmė informaciją, kuri patvirtino, kad grupuotė įvykdė sprogdinimus Irane, kurių metu žuvo beveik 100 žmonių.
Kovo pradžioje JAV pareigūnai perdavė įspėjimą apie „planuojamą ataką“ Maskvoje, Vladimiras Putinas tai viešai atmetė, pavadindamas bandymu kištis į Rusijos vidaus politiką. Valdžiai neužkirtus išpuolio, keturi ISIS kovotojai įvykdė išpuolį koncertų salėje Maskvos priemiestyje, per kurį žuvo mažiausiai 130 žmonių.
2021 m. per Vakarų pajėgų evakuaciją iš Afganistano ISIS surengė ataką Kabulo tarptautiniame oro uoste, ji pražudė 13 JAV karių ir virš 150 civilių. JAV surengė smūgių iš oro kampaniją prieš ISIS lyderius, tuomet grupuotės narių skaičius sumažėjo maždaug per pusę iki 2 tūkst. narių.
Valdžiai neužkirtus išpuolio, keturi ISIS kovotojai įvykdė išpuolį koncertų salėje Maskvos priemiestyje.
Kai Talibanas nuvertė JAV remiamą Afganistano vyriausybę, iš šalies atsitraukė tarptautinės koalicijos pajėgos, ISIS grupuotė išgyvena atgimimą, o Talibanui tenka kovoti su jos ketinimais užimti teritorijas, užverbuoti buvusius talibų kovotojus.
Talibano pastangos nugalėti šią grupuotę sumažina jų atakų skaičių. Tačiau grupė vis dar sugeba pritraukti naujų rekrutų, bando pasirodyti „geriau“ nei konkuruojančios džihadistų grupuotės, konkuruoja su jomis ir elgiasi vis brutaliau.
Nepavykus įveikti pervažos, tenka nusileisti atgal žemyn nuo kalnų. Susirandame parduotuvėlę ir nusiperkame grandines, dabar jau turėtų pavykti pervažiuoti šiuos sniegynus.
Nekantrauju aplankyti vieną įdomiausių vietų Afganistane – Bamijaną. Vietovės labai įdomios. Šalia kalnų pastatyti moliniai namai tiesiog susilieja su aplinka. Namai pasaulyje dažniausiai statomi iš tos medžiagos, kuri randama atitinkamoje vietovėje. Ypač neturtinguose regionuose, nes atsivežti kitokių statybinių medžiagų žmonės neišgali. Papildoma valandėlė kelio šiomis įdomiomis vietomis vingiuojančiais keliais ir netrukus pasieksiu savo tikslą – Bamijano miestą.
Bamijanas – nedidelis, turintis apie 15 000 gyventojų. Įsikūręs abipus Bamijano upės, maždaug 2500 m aukštyje.
Panašu, kad Talibanas kiek paskubėjo nusiimti automatinius ginklus nuo visureigių, nes ISIS ataka, apie kurią pasakojau, nušovus ispanus ir nukentėjus lietuvei, įvyko būtent šioje Bamijano turgaus vietoje, kur dabar lankausi.
Greičiausiai ISIS turgų stebėjo ne vieną dieną ir žinojo, kad tai vieta, kur lankysis turistai, nors jų Afganistane yra mažai. Galbūt matė ir mane, bet surengiant vieną ataką per keletą metų, būčiau per mažas rezultatas. Antraštės pasaulinėje žiniasklaidoje nebūtų vaizdingos. Keliauti vienam yra saugiau, nes mažiau pritrauki dėmesį.
Afganistano turizmas buvo jau beatsigaunantis.
Atakų prieš turistus tikslas yra sudirbti šalies reputaciją ir sustabdyti turizmą. Po tokių atakų ISIS žino, kad saugumas bus žymiai sustiprintas ir atakas pakartoti bus daug sunkiau. Afganistano turizmas buvo jau beatsigaunantis ir pikantiškų kelionių organizatoriai jau buvo užpildę grupes. Tačiau ISIS atakos rezultatas – visiškai sugadintas Afganistano saugumo patikimumas. Atšauktos turistų grupės ir, greičiausiai, dar ne vienerius metus keliautojai čia nekels kojos.
Bamijano urvai
Vos 200 km nuo Afganistano sostinės Kabulo plyti Bamijano slėnis – tarp kalnų nusidriekęs ruožas, nuo senų senovės veikęs kaip prekybos ir kultūros koridorius tarp Rytų bei Vakarų. Šiuo koridoriumi per Afganistaną nuvingiavo ne tik garsusis Šilko kelias, bet ir daugybė kitų Afganistano bei pasaulio istoriją pakeitusių reiškinių.
Vienas iš jų – budizmas. Ir nors iš pirmo žvilgsnio ši islamiška šalis su budizmu visai nesisieja, dar visai neseniai Bamijano slėnyje slėpėsi vienos įspūdingiausių pasaulyje (tiek dydžio, tiek kultūrine prasme) Budos statulų. Paradoksalu, bet į UNESCO paveldo sąrašą (Nr. 208rev) šios statulos įtrauktos tik 2003 metais – praėjus keleriems metams po to, kai jas beveik visiškai sunaikino Talibano režimas.
Bamijano slėnyje veikė net keliasdešimt budistų vienuolynų.
Metams bėgant patogi ir populiari Šilko kelio stotelė, pro kurią pražygiavo ir Aleksandras Didysis, ir Čingischanas, ir Timūras bei kiti užkariautojai, tapo savotišku religiniu bei kultūriniu centru, o joje pynėsi įvairiausios įtakos: nuo persų iki indų, nuo graikų iki romėnų.
Vis dėlto, ilgiausiai šioje žemėje karaliavo budizmas: jis klestėjo beveik 700 metų (maždaug nuo II iki IX a.) ir tik kartais jį pakeisdavo islamas. Senųjų keliautojų šaltiniuose minima, kad Bamijano slėnyje veikė net keliasdešimt budistų vienuolynų, kuriuose vienu metu apsistodavo po keliolika tūkstančių vienuolių. Tačiau įdomiausia tai, kad daugelis jų gyvendavo… kalno šlaite iškastuose urvuose.
Tokius urvus buvo patogu kasti dėl specifinių slėnį supančių kalnų savybių: uoliena čia yra minkšta, tiksliausia ją vadinti tiesiog klifu. Per daugybę metų šiuose klifiniuose šlaituose iškasta visa urvų sistema, kuri, žvelgiant į kalną iš tolo, primena kažką tarp Niujorko dangoraižių ir kregždžių lizdų upės atodangoje – iš viso urvų yra beveik 1000!
Jų viduje – buvę svečių namai, gyvenamosios, meditacijos bei maldos patalpos ar net freskomis bei skulptūromis puoštos prabangios salės. Įdomu tai, kad paskutinis šlovės laikotarpis, kuomet į Bamijano slėnį plūdo budistai iš viso pasaulio, buvo dar XX a. 6 deš., – šiek tiek anksčiau nei čia ėmė įsigalėti Talibanas.
Atsižvelgus į tai, kad dalyje urvų net ir po naikinimo išliko autentiškų artefaktų, atspindinčių budizmo kismą, į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktos ne tik garsiosios Budos statulos, bet ir šie, tame pačiame šlaite esantys urvai. Deja, visiškai juos apsaugoti kol kas sudėtinga: jau keliasdešimt metų urvuose gyvena žmonės.
Žmonės urvuose
Urvuose gyvena žmonės. Daugelis iš jų – vietiniai slėnio gyventojai, netekę namų, kai 1990 m. Talibano režimas užėmė ir beveik sunaikino didžiausią šio regiono miestą – Bamijaną (šio miesto vardu ir pavadintos garsiosios Budos). Ir nors gyvenimas akliname urve yra tikras iššūkis, vietiniai į jį kabinasi kiek įmanoma: vaikštant po teritoriją, galima išvysti net ir iš tamsių uolos angų kyšančių palydovinės televizijos antenų.
Bamijano Budos
Du VI a. Budos monumentai Bamijane, iškalti tiesiai kalno šlaite iš smiltainio. Jie buvo vieni žymiausių graikų budistinio meno pavyzdžių.
Mažesnioji Budos statula buvo pastatyta kažkada tarp 544 ir 595 metų, didesnioji – 591–644 m. Iš pradžių jos buvo dažytos mėlynai, baltai ir raudonai, tačiau per laiką spalvos nubluko.
Seni rašytiniai šaltiniai aprašė miestą kaip „klestintį budizmo centrą su daugiau nei tūkstančiu vienuolių“. Jie taip pat minėjo, kad abi Bamijano Budos buvo išpuoštos brangakmeniais ir auksu, ir rašė apie trečiąją, dar didesnę Budos statulą. Vėliau Bamijano Budos minimos Viduramžių turkų tautosakoje, o XIX a. buvo aprašytos ir nupieštos europiečių.
Šios Budos statulos – buvusios aukščiausios stovinčios Budos statulos pasaulyje. Jas neabejotinai galima vadinti vienu svarbiausių objektų budizmo pasaulyje, na ir, žinoma, vienu įspūdingiausių žmogaus meno kūrinių visoje planetoje. Įdomu ir tai, kad jos net kelis tūkstančius kilometrų nutolusios nuo vietų, kuriose užgimė budizmas.
Šios Budos statulos – buvusios aukščiausios stovinčios Budos statulos pasaulyje.
1221 m. Bamijaną užėmė ir sugriovė Čingischano mongolai, tačiau statulos buvo paliktos sveikos. Musulmonų valdovai paminklą bandė sunaikinti nuo senų laikų. XVII a. Bamijano Budas patrankomis nesėkmingai bandė sugriauti mongolų imperatorius Aurangzebas. XIX a. afganų emyras Abdurahmanas sunaikino didesniosios statulos veidą.
2001 m. valdančiojo Talibano režimo lyderio Mulos Muhamedo Omaro nurodymu, jos buvo susprogdintos dinamitu, kaip islamo draudžiami stabai. Šis veiksmas buvo plačiai pasmerktas užsienio šalių, dalis jų pažadėjo paramą rekonstrukcijos darbams.
Sugriovus statulas, už jų buvo atrasta 50 anksčiau nežinotų urvų, iš jų 12 – su sienų piešiniais aliejiniais dažais. 2004 m. urvus ištyrusi tarptautinė mokslininkų komanda juos datavo V–IX a. Manoma, kad juos piešė Šilko keliu keliavę dailininkai. Tai yra vieni seniausių žinomų aliejinių dažų paveikslų pasaulyje.
Jos buvo susprogdintos dinamitu, kaip islamo draudžiami stabai.
Anksčiau buvo manoma, kad aliejinius dažus pirmą kartą tapyboje XV a. pradžioje panaudojo flamandų dailininkas Janas van Eyckas, tačiau dabar ši versija paneigta. Budistai aplenkė flamandus 800 metų.
Autoriaus kelionių filmus galima rasti „Youtube“. Daugiau naujienų – „Facebook“ ir „Instagram“.
