Balos nyko akyse
Trys skrydžiai Ryga–Ženeva–Lisabona–Rio de Žaneiras ir S.Adomaitis kartu su sūnumi Algirdu bei sūnėnu Visvaldu atsidūrė olimpinių žaidynių sūkuryje. Ore išbūta 16 valandų.
Keista, kaip brazilai iš nieko sugeba ką nors sukurti ir parduoti kaip ne nieką, – prunkštelėjo Sigitas.
„Užbėgdamas įvykiams už akių, galiu pasakyti, kad nors Brazilija ir patiko, tiek kilometrų skristi neverta. Ir 16 dienų tokiai kelionei – per daug. Štai 4 dienas praleidome Didžiojoje saloje (Ilha Grande). Garlaiviai, lagūna, skaidrus vanduo, žuvytės. Lietuvoje daug tokių ežerų, tad nieko įmantraus. Keista, kaip jie iš nieko sugeba ką nors sukurti ir parduoti kaip ne nieką“, – prunkštelėjo Sigitas.
Įspūdį paliko tik garsioji Kristaus Atpirkėjo statula, kurios galva sveria 8 tonas, o tarpas tarp į šonus ištiestų rankų siekia 18 metrų. Pasak pašnekovo, 1924 m. kanadiečiai Brazilijoje vedė elektrą ir nusprendė ta proga ką nors brazilams padovanoti. Ta dovana ir buvo Jėzaus Kristaus monumentas.
Patiko pašnekovui ir 47 tūkst. žiūrovų talpinantis itin jaukus olimpinis Rio de Žaneiro stadionas. Vaizdas puikus iš visų kampų, o po liūties vanduo sugeriamas akimirksniu.
„Buvome jame tą vakarą, kai šuolio su kartimi rungtyje triumfavo brazilas, apsiverkė prancūzas ir buvo apdovanotas Jamaikos sprinteris Usainas Boltas“, – džiaugėsi pataikęs vietoje ir laiku Sigitas.
Pasak jo, Rio de Žaneiro gyventojai džiaugėsi olimpiada – juk tiek daug infrastruktūros buvo sutvarkyta, o tolėliau gyvenantiems žaidynės buvo paprasčiausiai nė motais.
Dėl fiasko kaltina trenerį
Visą likusį laiką Kauno verslininkas skyrė sporto renginiams. Labiausiai nuvylė boksas, kuris, pasak jo, turėtų išnykti iš olimpinių šakų sąrašo.
„Arena pastatyta tarsi iš pastolių. Skarda apkalta, ir tiek. Buvome tuomet, kai kovėsi vietinė brazilė. Visi ėmė trypti kojomis – maniau, sugrius pastatas. Triukšmas priminė didžiausią griaudėjimą. Gaila ir mūsų boksininkų. Kokia neteisybė su teisėjais buvo...“ – susimąstė Sigitas.
Tačiau dar labiau nei boksas, jį nuvylė mylimas krepšinis. Verslininkas palaiko Joną Mačiulį, kuris nesibodi užsukti į svečius – papietauti jo valdomame restoranėlyje Kaune.
Pasak S.Adomaičio, dėl fiasko olimpiadoje kaltas tik treneris, kurio asistentai – tik portfelių nešiotojai.
„Mano sūnus gimęs tą pačią dieną kaip ir Jonas. Turiu pasigaminęs jam skirtą vėliavą ir kaskart su ja vykstu į rungtynes“, – prasitarė S.Adomaitis.
Tačiau šįkart tai, ką jis matė Rio de Žaneiro krepšinio aikštelėje, jam labai nepatiko.
„Kai pralaimėjome 50 taškų skirtumu, galvojau, išprotėsiu. O treneris Jonas Kazlauskas sau sėdėjo ramus. Jis net nedrįso žaidėjams ko pasakyti. Nereikia durninti žmonių, Kazlauskai. Teisinaisi, kad komanda prastai fiziškai pasiruošusi. O tai kas trukdė pasiruošti gerai? Visi kalti, tik ne aš?“ – į Lietuvos krepšinio rinktinės trenerį, tarsi jis sėdėtų šalia, kreipėsi Sigitas.
Jis įsitikinęs, jog dėl fiasko olimpiadoje kaltas tik treneris, kurio asistentai – tik portfelių nešiotojai.
„Pamatysit, federacija išlauks momento ir paprašys trenerio likti. Šis pasimaivys kiek ir liks. O reikėtų jau baigti karjerą. Jis jau įvykdė savo misiją. Jaučiasi, kad tingi dirbti, jokių naujovių“, – griežtai rėžė Sigitas.
Atėmė keksą
Į Braziliją šeimos narių išlydėtas tarsi į karą, grįžęs į namus S.Adomaitis paneigė tai, jog Rio de Žaneire olimpiados metu buvo nesaugu. Vaizdinį, kad šiame mieste gali būti pavojinga, kūrė tik kas 100 metrų stovintys kareiviai su automatais. Prie ginklų lietuviams išties reikėjo priprasti.
Pačias pavojingiausias gatves saugojo ne policija, o mafijos tėvo apsaugininkai, racijomis vienas kitam pranešdavę, jei koks nepažįstamasis užsuko į jų kvartalą.
„Policija buvo sutarusi su gaujų vadais, jog žaidynių metu netrukdys narkotikų verslui, o šie mainais užtikrins saugumą. Mes gyvenome prie Kopakabanos pliažo. Kaip pasakojo viešbučio, kuriame apsistojome, savininkas, prie jo 2009 m. įvyko susišaudymas. Buvo nukauta daug mafijos galvų. Tad dabar mūsų ramybę visą parą saugojo policija“, – patikino Sigitas.
Policija buvo sutarusi su gaujų vadais, jog žaidynių metu netrukdys narkotikų verslui, o šie, mainais, užtikrins saugumą.
Vis dėlto išvengti nesusipratimų gatvėse nepavyko. Kartą jis rankose nešėsi keksą. Prisiartinę trys iš pažiūros vos pilnametystės sulaukę jaunuoliai išrėžė norintys valgyti. Teko paklusti tokiai reketo formai – saldumynas buvo perleistas į vietos gyventojų rankas.
„Kitą kartą tarpuvartėje susidūrėme su trisdešimties asmenų gauja. Būtų norėję, būtų iš mūsų atėmę viską. Bet praslinko pro šalį, neužkliudė“, – giliau atsiduso pašnekovas.
Benamių, pasak jo, gatvėse labai daug, tačiau į juos niekas nekreipia dėmesio, nevaiko. O ir prie turistų asocialūs asmenys taip įkyriai, kaip Europoje, nelenda. Daug ir daugiabučių, besislepiančių už iš vamzdžių pagamintų didžiausių tvorų. Jei tokių prireikia, gal nėra taip ir saugu?
Jokių šiukšlių ir uodų
Didžiausią įspūdį Sigitui padarė vietiniai žmonės. Jie priminė Europos pietiečius, tik kiek santūresni. Paslaugūs ir šilti. Pvz., nesisės į autobuso ar metro traukinio vietą, skirtą neįgaliesiems, nėščiai moteriai. Labai maloni buvo ir renginių apsauga, tačiau retas savanoris kalbėjo angliškai.
Patiko ir viešojo transporto sistema. Štai olimpiados proga buvo nutiesta ketvirtoji metro linija, kuria važinėtis galėjo tik akredituoti olimpinių žaidynių dalyviai ar asmenys, su olimpiados bilietais. Rugsėjo 15 d. ši linija bus oficialiai atidaryta ir kiekvienam brazilui.
„Pažiūrėti penkiakovininkų pasirodymų važiavome 1,5 val. Naudojomės ir taksi paslaugomis. 70 km mums atsiėjo apie 20 eurų. Kartą susidūrėme ir su „apšilusiu“ taksistu“, – patikino jis.
Teko Kauno verslininkui Rio de Žaneire kovoti ir su peršalimu.
„Savi vaistai svetimų bacilų neėmė. Pirkau vietinius“, – šyptelėjo Sigitas.
Mažai Brazilijoje, anot jo, rūkančių žmonių. Gatvėse nepamatysi nė vieno, kurio rankose – cigaretė. Nematyti ir tų aprašytų šiukšlių krūvų – miestas gana tvarkingas. „Išreklamuoti“ „plėšrieji“ uodai taip pat nepuolė. Gal tik vienas miegant prie ausų suzvimbė. Vis dėlto Brazilijoje tuo metu buvo žiema – temperatūra siekė 25 laipsnius šilumos.
Lietuvaitės dailesnės
Sigitas prasitarė: jaunajai pakeleivių kartai Brazilija įspūdžio nepadarė – priminė trečiąją šalį. Su verslininko sūnėnu Visvaldu panagrinėjome svečioje šalyje regėtų moterų grožį.
„Lietuvės gražesnės. Brazilės neaukštos, na, tokios „sustumtos“. Tad žmonos vyrus į Rio de Žaneirą gali išleisti ramiai. O štai vyrai savo lietuvaites žmonas... Brazilai daug sportuoja, ypač propaguoja tinklinį kojomis. Juk moterims sportininkai patinka“, – besišypsodamas išvadą padarė Visvaldas.
Lietuvės gražesnės. Brazilės neaukštos, na, tokios „sustumtos“. Tad žmonos vyrus į Rio de Žaneirą gali išleisti ramiai.
Vakarais vyrai gardžiuodavosi iš Lietuvos atsivežtu skilandžiu, o dienomis pietaudavo Brazilijoje populiariuose bufetuose, kur mokama už patiekalo svorį.
„Prisikrauni ko nori ir kiek nori į lėkštę, užmeta ją ant svarstyklių ir sumoki. Tilpdavo apie 800 gramų maisto. 7 eurų dienai užtekdavo. Iš viso ši 16 dienų kelionė atsiėjo 4500 eurų. Tad tiek kainavo ir mano nusivylimas krepšiniu“, – prasitarė vyras.
Pasibaigus olimpiadai, iki tol brangūs buvę aksesuarai staiga atpigo 50–70 proc., prasidėjo išpardavimai. Tai tik patvirtino faktą, jog nuo turistų lupti dideli pinigai. Viskas stojosi į įprastas braziliškas vėžes.
O ar jaučiamas atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų?
„Tikrai ne. Tie, kurie geriau gyvena, nesireklamuoja. Pasireklamuosi, apiplėš“, – paaiškino Sigitas.
Reziumuodamas nuotykį Pietų Amerikoje jis patikino, jog Brazilijoje nustebino tai, jog niekas nenustebino. Kitąmet S.Adomaitis ruošiasi vykti į Kelną, kur stebės ledo ritulio mačus.
