Paskanauti jų verdamos ežerų žuvies žuvienės atvyksta ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai. Nors pasikalbėti su jais moteriškės negali („Juk nemokame angliškai!“ – sako pačios), bendrą kalbą nesunkiai randa per muziką. „Mums grojant lietuviškai dainuoti pramoko net ir kunigai iš Afrikos“, – pasakojo išvirti žuvienę, susodinti svečius už stalo ir pagroti akordeonu jiems suspėjanti I.Rimydienė.
Kaip sriubos virimas „saviems“ tapo verslu
Turistams Mindūnų žuvienę šios moterys verda tik antrus metus. Tačiau „saviems“ užsakovams sočią žuvies sriubą siūlydavo ir anksčiau. Iš tiesų – daugiau nei 20 metų, t.y. tiek, kiek Mindūnuose veikia Ežerų žvejybos muziejus.
Jų pačių namuose žuvienės kvapas taip pat būdavo dažnas. Nieko keisto, juk Molėtų kraštas – apdovanotas ežerais, kuriuose visada buvo gausu žuvies. Dabar šiame regione netrūksta įžuvintų tvenkinių. Tad žuvienė dažniausiai verdama būtent iš ten užaugintos žuvies.
„Ilgai jas kalbinau pradėti individualią veiklą ir kartu sukurti edukacinę programą, kurią galėtų užsisakyti turistai. Galiausiai pavyko“, – neslėpė Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Daiva Kulienė.
Todėl dabar paskanauti I.Rimydienės ir N.Petrauskienės verdamos žuvies galima Ežerų žvejybos muziejuje, Mindūnuose. Tiesa, užsisakyti reikėtų iš anksto, kadangi norinčių sudalyvauti žuvienės virime ir vėliau ją suvalgyti netrūksta. Ypač vasarą.
Pasikviesti virėjas galima ir kitur. Su visa „amunicija“ – puodais, žuvies gabaliukais, daržovėmis, kadagio šakele ir „naminuke“ bei akordeonu – jos gali atvykti į kaimo turizmo sodybas ir net jūsų namų kiemą. Tiesa, atstumas neturi būti tolimas – būtent dėl jo moterys niekada nėra dalyvavusios Šilutėje rengiamuose žuvienės virimo čempionatuose.
„Amžius ne tas... Be to, turime ką veikti ir čia, Molėtuose“, – sakė virėjos.
Receptą sukūrė sūnus
Tiems, kas įpratę prie pamario krašto sriubos, Mindūnų žuvienė gali nepatikti – nors ir verdama iš ežero žuvies, ji labiau primena daržovių sriubą, yra riebesnė, kadangi pilama ir grietinėlės. Kita vertus, tokia žuvienė – puiki išeitis visiems tiems, kam darosi bloga vos užuodus žuvį. Ragavusieji gali užtikrinti – nežinodamas, kad tai žuvienė, sunkiai pasakysi, kokią sriubą valgai. Be to, ji tokia soti, jog po antros porcijos jausiesi lyg valgęs standartinius „dienos pietus“.
Nors I.Rimydienė yra sertifikuota Aukštaitijos kulinarinio paveldo amatininkė, sukurti masėms patrauklų žuvienės receptą patikėjo savo sūnui. Jis – vienas tituluočiausių Lietuvos virtuvės šefų Tomas Rimydis. Būtent jis nusprendė, kad žuvienė turėtų būti soti. Nieko keisto, jog ši žuvienė gavo Rimydžių vardą.
Žuvienę mes darome tokią, kad ji būtų soti pavalgyti.
„Mano močiutė gyveno prie Stirnių ežero. Ir aš savo vaikus išauginusi ten – prie ežero, kuris buvo už 100 metrų. Tad žuvienė buvo įprasta.
Tiesa, močiutė žuvienę virdavo kitaip: kišdavo į pečių ir kai ji išvirdavo ten ir likdavo – bulvės, kitos daržovės sušusdavo. O mūsų receptas kitoks. Jį patobulino mano sūnus Tomas“, – sakė I.Rimydienė.
„Dabar nemadinga valgyti sriubą. Bet mes norime atgaivinti jos valgymo tradiciją“, – pasakojo N.Petrauskienė.
Rimydžių žuvienė verdama iš anksčiau paruošto žuvies nuoviro, vėliau dedamos daržovės, žuvies gabaliukai, pilama grietinėlė. „Recepto neslepiame, viską rodome“, – ruošdamos muziejaus kieme žuvienę kalbėjo virėjos.
Vienas įdomesnių momentų – į kriaukles įpiltos samanės gėrimas. Tokios improvizuotos „taurelės“ paduodamos turistams, šlakelis „naminukės“ įpilama ir į pačią žuvienę.
Pasak virėjų, šis ritualas turi keletą prasmių. Viena jų – elementari: kadangi žuvienė kartais verdama net ir lyjant lietui, be to, lauko sąlygomis, ant laužo, šlakelis alkoholio padeda valgytojams apsisaugoti nuo galimų žarnyno ligų.
Iš kokios žuvies bus verdama sriuba, priklauso nuo dienos. Tą kartą, kai lankėmės, Rimydžių žuvienė buvo verdama su karšių, kurie šiame krašte vadinami leščiais arba padleščikais, gabaliukais.
Kol abi moterys net sušilusios pluša prie burbuliuojančio katilo, turistai paprastai siunčiami į muziejų. Sugrįžti ir sėsti prie stalo juos pakviečia ne tik po visą teritoriją pasklidęs skrandį prižadinantis kvapas, bet ir akordeono garsai ir dviem balsais traukiamas posmas: „Už stalo žemaičiai, už stalo aukštaičiai, už stalo visa Lietuva...“. Taip turistus valgyti ragina virėjos, kurios, kaip netrukus paaiškėjo, yra ir vieno vietos ansamblio narės.
Dainos bei muzika netyla ir prie stalo. Net nepastebi, kaip ką tik ištuštinta sriubos lėkštė vėl pripildoma ir esi paraginamas toliau valgyti.
„Mūsų žuvienę yra ragavę įvairūs žmonės – net ir kunigai iš Afrikos. Iš pradžių bijojom, ar patiks. Bet patiko. Suvalgė ir dar paprašė“, – džiaugėsi moterys.
Užsisakyti edukacinę programą „Rimydžių žuvienė“ galima muziejuje arba susisiekus tiesiogiai su virėjomis mob. telefonu: +370 689 83643
