5 žvaigždės liudija poilsio kokybę
„Karantinas kiek pakoregavo mūsų planus – norėjome pakviesti žmones į kosminį žygį, tačiau teko jį atšaukti. Turėjome perkelti į vėlesnį laiką ir kitus numatytus renginius. Tačiau turizmo sezoną pradedame su nemažesniu entuziazmu ir siunčiame žinią – Molėtai siūlo kokybišką 5 žvaigždžių poilsį,“ – 15min pasakojo Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Daiva Kulienė.
Pasak jos, paragauti kokybiško poilsio bus galima atrandant penkias ryškiausias turizmo žvaigždes, kurios Molėtų rajonui suteikia unikalumo: gamtą, kultūrą, istoriją, ramybę ir aktyvias pramogas.
Paragauti kokybiško poilsio bus galima atrandant 5 ryškiausias turizmo žvaigždes, kurios Molėtų rajonui suteikia unikalumo: gamtą, kultūrą, istoriją, ramybę ir aktyvias pramogas
„Molėtų rajono gamtiniai objektai – ežerai (kurių rajone yra beveik 300, įskaitant ilgiausią ežerą Lietuvoje – Asveja), miškai (sudarantys daugiau nei ketvirtadalį visos teritorijos), Asvejos ir Labanoro regioninių parkų dalys turbūt yra geriausiai pažįstamas mūsų krašto turtas. Labai daug miestų gyventojų jau yra ne kartą „pabėgę“ iš miesto prie mūsų krašto ežerų. Atrasti ramybę jie gali poilsiavietėse, paplūdimiuose, kaimo turizmo sodybose, kurių ne vienoje siūlomos sveikatingumo paslaugos“, – kalbėjo D.Kulienė.
Tie, kam atostogos siejasi ne su ramybe, bet su aktyviomis pramogomis, Molėtų rajone taip pat nenuobodžiaus. Vandenlenčių parkas, pasivažinėjimai keturračiais, dviračiais, jodinėjimas žirgais, plaukimas baidarėmis, irklentėmis – tai toli gražu ne viskas, ką galima išbandyti atostogaujant Molėtų rajone.
Molėtų kraštas gali pasigirti ir gausiu kultūros bei istorijos objektų sąrašu. Tad istorija ir kultūra – dar dvi šio turistinio sezono žvaigždės.
Bona Sforca, Giedraičių ir Radvilų giminės – šias istorines asmenybes sieja vienas dalykas – jų pėdsakų galima rasti Molėtų krašte. Sužinoti apie tai, pamatyti įdomių radinių bus galima apsilankius Molėtų rajone esančiuose muziejuose ir lankytojų centruose. Pasak D.Kulienės, muziejininkai bei visuomenininkai šiam sezonui paruošė ne vieną naują ir įdomų maršrutą, edukaciją. Planuojami ir kiti renginiai – konferencijos, parodos. Lankytojų lauks ir atsinaujinę privatūs muziejai, pavyzdžiui, Molėtų technikos muziejus.
Po rekonstrukcijos – daugiau veiklų
Molėtų kraštas visada buvo gerai žinomas dėl dviejų dalykų – vaizdingų ežerų ir poilsio prie jų bei žvaigždžių – vienintelio Lietuvoje ir Europoje Etnokosmologijos muziejaus. Pastarasis šiemet lankytojų lauks neatpažįstamai pasikeitęs: juokaujama, kad po rekonstrukcijos šis turistinis objektas tik tapo tarsi nauju muziejumi – tiek daug naujovių įdiegta ir nuo birželio lauks lankytojų.
Tiesa, 2018 m. pabaigoje pradėtas atnaujinti muziejus iš išorės nepasikeitė. Esminiai pokyčiai – viduje. Čia įrengtos edukacinės klasės, edukatorių kabinetas, atnaujinta muziejaus ekspozicija, taip pat įrengtas erdvus laukiamasis ir renginių erdvė. Kiek daugiau nei metus trukę darbai kainavo apie 4 mln. Eur. Didžioji dalis jų skirta iš ES fondų.
„Pagaliau turėsime erdvų ir patogų lankytojams laukiamąjį – įrengtas antrasis jo aukštas. Interjeras, kurį kūrė architektas Saulius Valius, – tarsi kosminės stoties. Jis susideda iš trijų dalių: pirmoji – aliuzija į pirmąsias kosmines stotis, per vidurį – tarsi dabartinė tarptautinė kosminė stotis, o likusi – nuoroda į ateities, futuristines kosmines stotis“, – pasakojo Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas.
Pasak jo, iki šiol muziejuje trūko ir erdvės, kur galėtų vykti įvairūs renginiai: paskaitos, koncertai, spektakliai, susitikimai su žymiais žmonėmis, pavyzdžiui, astronautais. Anksčiau tokie susitikimai vykdavo stiklinėje apžvalgos aikštelėje, kuri iš tiesų išskirtinė, todėl į ją ateidavo kiekvienos ekskursijos dalyviai.
Tai keldavo nepatogumų: renginius tekdavo organizuoti tik tuomet, kai aikštelė būdavo laisva: tarp dieninių ir naktinių ekskursijų. Priešingu atveju būdavo nutraukiama pagrindinė muziejaus veikla – ekskursijos. Todėl greta laukiamojo įrengta erdvė renginiams – labai laukta.
„Mūsų muziejų ir anksčiau yra aplankę nemažai buvusių kosminių skrydžių dalyvių. Susitikti su jais lankytojams būdavo labai įdomu. Pvz., sausį mus aplankė kosmonautas Sergėjus Avdejevas, kuris yra trijų kosminių skrydžių dalyvis, vienu metu jam priklausė ilgiausiai praleisto laiko kosmose pasaulinis rekordas. Į šį susitikimą suvažiavo apie 100 klausytojų – žmonės vos tilpo. Dabar turėsime ir didelį ekraną, kuriame pranešėjai galės demonstruoti vaizdinę medžiagą, yra visa reikalinga konferencinė įranga, žiūrovai galės patogiai susėsti,“ – džiaugėsi pašnekovas.
Planuojama, kad renginiai muziejuje vyks visus metus. Muziejininkai neabejoja, kad idėjų tikrai nepritrūks.
„Yra labai įdomių temų, sukakčių, kurias norėtume paminėti. Štai visiškai neseniai sukako 30 metų, kai buvo į kosmosą paleistas kosminis Hablo teleskopas, kuris iš esmės pakeitė mūsų pasaulio supratimą, davė daug naujų žinių apie kosmosą. Daugiau išgirsti apie tokį prietaisą, kaip buvo paleistas ir t.t. lankytojams būtų labai įdomu, todėl tikrai organizuosime paskaitas apie panašius dalykus. Poreikį jautėme ir iš lankytojų: ne kartą po ekskursijos, kurios pas mus vyksta tik su ekskursijų vadovais, žmonės įsidrąsindavo klausinėti ir nenorėdavo paleisti mūsų darbuotojų, jau turinčių eiti vesti kitą lankytojų grupę. Gerai pamenu ir renginį, kuriame viešėjo astronomas Vidas Dobrovolskas. Žmonės, kai įsidrąsino, pradėjo tiek klausinėti, kad dar 1,5 val. po renginio jau lauke klausinėjo Vido apie asteroidus, kodėl jie įdomūs mokslininkas, kosmines misijas ir pan.“, – prisiminė L.Šmigelskas.
Naujovės laukia ir muziejaus ekspozicijoje
Šiemet kovo 15 d. 30-metį minėjęs Lietuvos etnokosmologijos muziejus iki šiol yra vienintelis toks ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Muziejaus ekspozicija visuomet išsiskyrė išskirtiniais eksponatais bei temų įvairove. Tiesa, iki rekonstrukcijos ji buvo nuolatinė. Dabar turėtų būti dažniau atnaujinama.
„Lankytojai pamatys naujų eksponatų, edukacinių įrengimų, filmų, sukurtų specialiai ekspozicijai, išgirs naujų istorijų. Mūsų tikslas – kad nuolatinė ekspozicija sudarytų tik vieną trečdalį, o likusi dalis nuolat keistųsi. Taip net ir kasmet atvykstantys lankytojai ras vis ką nors naujo“, – sakė L.Šmigelskas.
Jis neslėpė, kad nauji eksponatai – brangus malonumas. Pvz., vienas gramas Mėnulio meteorito kainuoja 25 JAV dolerius, tad norint įsigyti lankytojams patrauklaus svorio meteoritą reikėtų sumokėti keliolika tūkstančių. Vis dėlto išeičių yra. Viena jų – skolintis eksponatus iš kolekcininkų ir kitų muziejų.
„Šia kryptimi dirbame nuo 2016 m. Pavyko susirasti partnerius – Žytomyro S.Koroliovo kosmonautikos muziejų (Ukraina). Įdomus faktas, kad jo direktorės tėtis kilęs iš Lietuvos. Jie mums paskolino pirmuosius eksponatus, surengėme parodą, ją atidaryti buvo atvykęs ukrainiečių astronautas Leonidas Kadeniukas. Žmonės turėjo galimybę išvysti tikras skafandrų dalis, raketų, kosminių laivų dalis“, – sakė pašnekovas. Vėliau buvo surengtos dar kelios panašios parodos.
Nors muziejus atsinaujino, bilietų kainos greičiausiai nesikeis – šiuo metu suaugusiam lankytojui bilietas į muziejų (ekskursija su gidu) kainuoja 4,4 Eur. „Jei keisis, tai tik nežymiai“, – tikino muziejaus vadovas, pridūręs, jog yra minčių pasiūlyti lankytojams įsigyti savotišką rėmėjo bilietą.
„Jo kaina galėtų būti simboliška, pavyzdžiui, vienas euras. Tačiau lankytojas galėtų įsigyti tiek bilietų, kiek nori. Galų gale net jei vienas lankytojas nusipirks tik vieną bilietą, per metus iš 40 tūkst. žmonių susidarys solidi suma, kurią būtų galima skirti naujų eksponatų įsigijimui“, – idėja pasidalino pašnekovas.
Linki užsibūti Molėtų krašte
Paskutinius „kosmetinius“ darbus gegužę užbaigsiantys muziejaus darbuotojai į oficialų atidarymą lankytojus pakvies birželį. Tuomet Molėtų rajone startuos ir oficialus vasaros turizmo sezonas.
„Mūsų noras toks, kad atvykęs į muziejų lankytojas rastų įvairios veiklos: laukiamajame gali būti paskaita, įvairių įvykių, susijusių su kosmosu, transliacijas, kurias komentuotų edukatoriai. Muziejaus ekspozicija bus šiuolaikiškai įrengta, bet kartu – ir tikri bei unikalūs eksponatai. Žinoma, niekur nedings ir įprasta pramoga – pakilimas į apžvalgos aikštelę, iš kurios atsiveria ir muziejaus aplinka. Mus supanti gamta – įspūdinga ne tik vasarą. Jei žiemą būna sniego, per mūsų langus atsiveria tikras žiemos atvirukas. Šalia yra ir Molėtų observatorija... Aš tikiuosi, kad investicija į mus padės pritraukti daugiau lankytojų ne tik pas mus, bet ir į Molėtų krašto muziejui priklausančią Dangaus šviesulių stebyklą, piliakalnį. Šiais metais Molėtų savivaldybė išvalė buvusių slidžių trasą, kur atsiveria puikus vaizdas. Aplink – puikūs takai pasivaikščiojimui ir bėgiojimui. Dabar kadangi žmonės daug dėmesio skiria sveikam pajudėjimui, tai Molėtuose tikrai galės atrasti ne tik kultūrinę veiklą, bet ir kitokią“, – kalbėjo Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius.
Suprasti akimirksniu
- „5 žvaigždžių“ idėja – metafora, kviečianti pažinti Molėtų rajoną per penkias skirtingas patirtis: gamtą, aktyvias pramogas, kultūrą, istoriją ir ramybę (pasyvų poilsį). Kiekviena iš šių žvaigždžių atskleidžia Molėtų unikalumą, išskirtinumą ir vertę.
- Molėtai 2018 metais užėmė 11 vietą pagal Lietuvos ir užsienio turistų apgyvendinimo statistiką Lietuvos vietovėse.
- Ką pamatyti, išbandyti, kur apsigyventi, pavalgyti – į visus šiuos klausimus atsakyti lengviau padės Molėtų miesto centre, Inturkės g.4, įsikūręs Turizmo ir verslo informacijos centras. Vasaros metu centras dirbs ne tik pirmadienį-penktadienį, bet ir savaitgaliais bei švenčių dienomis. Nuo liepos pradžios duris atvers ir nauja informacijos teikimo vieta šalia kelio Vilnius – Utena, kur veikia populiarus prekybos centras ir naujas Molėtų turgus.
- Birželį lankytojus pakviesiantis atsinaujinęs Lietuvos etnokosmologijos muziejus šiemet švenčia 30-metį. Jo idėjos autoriai – astronomas dr. Gunaras Kakaras ir dr. Libertas Klimka – didelis etninės kultūros entuziastas. Būtent todėl muziejuje susijungė etninės kultūros ir astronomijos temos, dovanojusios Europai vienintelį tokį etnokosmologijos muziejų.
- Per metus Lietuvos etnokosmologijos muziejų aplanko apie 40 tūkst. lankytojų. Rekordiniai metai buvo 2009-ieji, kada per metus muziejus sulaukė 46 tūkst. turistų. Daugiausia – lietuvių.
- Molėtų rajone veikia vienintelė profesionali astronomijos observatorija (šalia Etnokosmologijos muziejaus, Kulionių kaime).
- Molėtų rajone yra antras aukščiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje: tai Mindūnų apžvalgos bokštas Labanoro regioninio parko teritorijoje. Greta veikia vienintelis tokio pobūdžio Ežerų žvejybos muziejus Mindūnuose.
- Dar vienas išskirtinis muziejus – Balninkuose įkurtas pirmasis specializuotas stiklo dirbinių muziejus Lietuvoje.
- Molėtų rajone esančius Dubingius juosia ilgiausias Lietuvos ežeras – Asveja.
