Montepulčiano miestą puošia viduramžių ir Renesanso didžių architektų bei menininkų darbai. Tai XVI a. Toskanos regiono Renesanso perlas, pastatytas ant S formos kalvos keteros ir apsuptas vynuogynų laukų ir alyvmedžių žalumos, rašo „Vestuvės Italijoje“.
Montepulčiano miesto istorija ir kilmė siekia net etruskų laikus – apie IV a. prieš Kristų. Laikui bėgant miestas tapo svarbia ir strategine Florencijos monarchų ir valdovų vieta. Čia klestėjo amatai ir prekyba, todėl net ir viduramžių karai nesutrukdė šio miesto klestėjimo ir garantavo turtus bei gerą gyvenimą Montepulčiano gyventojams. Miestas savo svarbos neprarado iki šių laikų.
Gyventojai itin puoselėja ir prižiūri ne tik kultūrinį ir architektūrinį palikimą, bet išlaiko ir investuoja į vietinės produkcijos kokybę ir išskirtinumą. Tai matosi ir jaučiasi vaikščiojant siauromis miesto gatvelėmis.
Čia gausu amatininkų rankdarbių ir odos gaminių parduotuvėlių, siūlančių nepriekaištingos „made in Italy“ kokybės ir išskirtinio stiliaus prekių. Parduotuvė Maledetti Toscani traukia praeivius savo itin iškalbingais šūkiais apie madą „Pirk geriausią, verksi tik vieną kartą“ ar „Nebūti stilingam – geriausias būdas išlikti madingam“. Taip savininkai, besivadinantys „prakeikti toskaniečiai“, ne tik gamina, bet kuria saikingo vartojimo filosofiją.
Toskanos skoniai
Toliau klaidžiojant siauromis gatvelėmis akį traukia vyno ir maisto krautuvėlės. Užėję galite pasivaišinti vietiniais žemės ūkio produktais: alyvuogių aliejumi, saliami dešra, avių sūriu, medumi, uogiene, įvairių daržovių užtepėlėmis ant paskrudintos duonos, it. bruschetta. Kadangi vynas čia yra visko pagrindas, tai ir visa vietinė gastronomija sukasi aplink jį – tam, kad papildytų, praplėstų ir suteiktų unikalių skonių patirties atvykstantiems turistams iš viso pasaulio.
Vienas svarbiausių produktų ragaujamas šalia vyno avių sūris, it. pecorino. Šis sūris yra itin aukštos kokybės, nes avys ganosi ir ėda tik šviežią žolę, o gamybos procesai turi ilgalaikes tradicijas. Ore tvyrantis vyno ir maisto kvapas vilioja užsukti į restoranus ar prisėsti gatvės terasoje. Atsiranda noras mėgautis atsipalaidavimo akimirka su taure gero vyno, ragaujant Toskanos patiekalus.
Restorane pirmasis patiekalas dažniausiai bus makaronai, it. pici, pagaminti iš vandens ir miltų su maltos mėsos padažu. Galite taip pat paskanauti karštos tirštos sriuba, it. ribollita. O tipiškas antrasis patiekalas būtų jautienos kepsnys, it. tagliata di manzo. Desertui jums būtinai pasiūlys saldžių džiuvėsinių sausainių, it. cantucci, su vyno likeriu it. Vin Santo. Jei nenorite daug valgyti, galite tiesiog mėgautis vyno taure ir užkandžiais, it. antipasto. Tai keli gabalėliai skirtingos brandos pecorino sūrio su įvairių rūšių vytintais kumpiais.
Užėjus į vieną iš daugelio maisto ir vyno parduotuvėlių pradeda ne tik akyse raibti nuo gausos vynų, sūrių ir įvairiausių stiklainaičių su įvairiais gardumynais, bet nosytę kutena ir kvapai. Prisipažinsiu, kyla noras prisėsti ir ragauti viską iš eilės. Nes ne tik šių produktų puikus skonis, bet ir įpakavimai, išdėliojimas lentynose, sužadina visus receptorius.
Etruskų požeminis miestas
Vienoje iš parduotuvėlių požemių slypi it. la Città Sotterranea. Tai požeminis miestas, gimęs Etruskų kape ir susiformavęs viduramžiais. Jų pamatuose dar liko itin svarbių Renesanso statinių. Šiuo metu šis požeminis miestas, virtęs vyno rūsiais yra atviras turistams ir lankytojams.
Eksponuojamas vyno „Vino Nobile di Montepulciano“ senėjimas statinėse, taip pat senovinių gynybinių geležies įrankių paroda. Šis požeminis miestas priklauso Ercolani šeimos ūkiui. Tęsti vyno gamybos verslą broliai Ercolani perėmė iš senelių, o seneliai iš prosenelių, taip vyno ir vyndarystės patirtis ir tradicijos pereina iš kartos į kartą. Vyno fermentacija atliekama tradiciniu būdu – vynas laikomas mažų ir vidutinio dydžio ąžuolo statinėse su priežiūra kiekviena dieną, saugant, kad į vyną nepatektų oro. Vynų gamyba – tai spalvų, kvapų ir skonių išlaikymas, tobulinimas ir, svarbiausia, pagarba tradicijoms, net ir naudojantis naujausiomis technologijomis.
Čia, kunigaikščių ir aristokratų žemėje, gyvenimas vyksta tarp miesto mūro sienų tarsi ramybės oazėje: žmonės neskuba, sustoja pašnekėti su draugais, mielai bendrauja su turistais, nesigirdi mašinų triukšmo, atrodo, kad gyventojai net neturi rūpesčių. Galbūt, tai paaiškina posakis „kultūra gyventi gerai“, it. la cultura del ben vivere, kuris apibūdina Montepulčiano gyventojų kultūrą ir požiūrį į gyvenimą. O iš kartos į kartą perduodami vyno ir maisto gaminimo receptai ir vartojimo kultūros tradicijos. Kartu tai ir visos Toskanos pasididžiavimas, kuris suteikia neeilinę ir privilegijuotą poziciją jaustis didžiais ir gyventi gerai.
Kilmingasis Montepulčiano vynas
Montepulčiano pasididžiavimas „Vino Nobile di Montepulciano“ yra vienas seniausių Italijos vynų. Pirmą kartą paminėtas 789 metais Toskanos regiono šaltinyje, o 1350 metais nustatytos vyno iš Montepulčiano zonos taisyklės komercijai ir eksportui. Poetas Francesco Redi parašęs odę vynui: „iš visų vynų, Montepulčiano vynas yra karalius“, it. Montepulciano d`ogni vino e` il re.
Šis vynas, kurio siela yra Sangiovese vynuogė, patekdavo tik ant tituluotos aukštuomenės ir popiežių stalų. Situaciją pakeitė Adamas Fanetti. Ši šeima pirmieji pristatė jį visiems vyno mylėtojams ir suteikė šiam vynui kreipinį „kilmingas“, it. Nobile. Taip vynas ir įgijo pavadinimą „Vino Nobile di Montepulciano“, šiuo metu žinomą visame pasaulyje. O 1937 metais buvo įkurta Vecchia Cantina – seniausias Toskanos vyno gamintojų kooperatyvas, atsakingas už Montepulčiano vyno gamybą. Taip pat, vynas „Vino Nobile di Montepulciano“ – pirmas vynas Italijoje, kuriam 1980 metais buvo suteikta etiketė DOCG (Denominazione di Origine Controllata e Garantita).
Chiara, dirbanti „Vecchia Cantina di Montepulciano“, pasakoja, kad Montepulčiano vyno gamyboje naudojamos tik dvi vynuogių veislės – Sangiovese ir Canaiolo. Abi turi būti išaugintos Montepulčiano zonoje, pagal atitinkamas taisykles. Paskui vynas paliekamas bręsti ne mažiau kaip dvejiems metams, pradedant nuo 1 sausio dienos tų metų, kai buvo nuimtas vynuogių derlius, ir negali būti vartojamas ankščiau.
Vyno „sėnėjimo“ procesas specialiose ąžuolo statinėse suteikia vynui ypatingą ir atpažįstamą Toskanos vynų skonį. Kiekvienas vyno butelis iš šių vyno rūsių ženklinamas liūto su sparnais emblema. Ši ikona – tai antikinės mitologijos simbolis, kuris lydi Montepulčiano miesto istoriją nuo etruskų laikų. Vynas iš Montepulčiano keliauja į Europą, Ameriką, Australiją. 60 procentų tenka užsienio rinkai, ir 40 lieka Italijoje. Viso per metus į rinką paleidžiama daugiau nei 8 mln. butelių.
Montepulčiano įdomybės
BRAVIO. Konkursas, skirtas Montepulčiano miesto globėjo Šv. Džiovani Dekolato (Giovanni Decollato) garbei. Aštuonios komandos, atstovaujančios aštuonias skirtingas miesto dalis, po du atstovus vienoje, turi ridenti pusantro kilometro 80 kg statinę į prieškalnę pagrindinėmis miesto gatvėmis ligi finišo – Didžiosios miesto aikštės. Linksmas ir džiaugsmingas renginys vyksta paskutinį rugpjūčio savaitgalį ir yra įtrauktas į saugojamų Italijos tradicijų sąrašą.
FILMAI. Montepulčiano mieste ir jo apylinkėse buvo nufilmuoti filmai „Anglas ligonis“, „Po Toskanos saule“. Vietiniai gyventojai nebesistebi, matydami merginas, bėgančias per aikštę link savo mylimojo ir imituojančios „Jaunatis“ žvaigždę Kristen Stewart.
