Kartu su šiais malonumais troškau ir pasportuoti Muay Thai, kitaip vadinamą Tailando boksą, ten iš kur jis kilęs, nes jau porą metų lankau šio kovinio meno treniruotes ir kaip tik šiuo metu ruošiuosi balandžio pabaigoje vyksiančiam Lietuvos čempionatui.
Skrydis
Skardus piloto balsas pranešė, kad į Bankoką skrisime per Pakistano sostinę Islamabadą. Neseniai į Lietuvą grįžtantys turistai buvo ten įstrigę dienai ar dviem. Tai kiek sutrikdė, nes kelionių agentūroje porą kartų patvirtino, kad „techninis sustojimas“ vyks normalioj valstybėje – Jungtiniuose Arabų Emiratuose, Dubajuje.
Bet man tai nelabai rūpėjo. Neseniai iš Afganistano grįžęs Marijampolės Muay Thai klubo „Remeris“ Remyga priminė seną tiesą – kam lemta paskęsti – to nenušausi. Jis turi visas teises taip kalbėti, nes jų mašiną bandė susprogdinti talibai, bet, matyt, jam lemta paskęsti... Nežinau, kas lemta man, bet jei mūsų lėktuvą būtų sušaudę iš kulkosvaidžio Islamabado oro uoste – man dėl to jaudintis nebereikėtų. Seniai neskridau dideliame lėktuve, bet net man, neaukštam lietuviškais standartais vyrui (~176 cm), labai nepatogu – kojos netelpa, sėdžiu susirietęs, skrendam naktį, reikia miegoti, bet neišeina, nors ir pavargęs.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Freska Bankoke |
Islamabadas nepriima lėktuvo – sukam jau kažkelintą ratą virš oro uosto. Nežinau ką negražiai vadinti – kelionių agentūrą ar kelionių organizatorių. Nes aš skridau per Dubajų. Pusę valandos sukom ratus, kol gavom leidimą leistis. Iš lėktuvo išlipti draudžiama. Kažkoks girtas asilas sugalvojo parūkyti tualete. Mums kaip tik pylė kurą apačioj po tuo tualetu. Aš tai jį būčiau išlaipinęs ir atidavęs į Pakistano kalėjimą, bet įgulą labai jau gera papuolė.
Pirmieji įspūdžiai
Pagaliau viešbutis. Užkąsti nuėjau į barą, kur beveik visi vietiniai. Jie geria daugiausia alų, bet į save pila ir viskį, romą. Išsirinkau ko noriu, bet nėra kainos. Sumokėjau 50 batų už didžiules salotas su krabų žnybtais – apie 3,50 Lt.
Pirmą dieną praleidau ant kojų. Antrąją – susipažinau su sekso turistu rojum – Pataja. Dieną gal ten ir ramiau, bet bare atsisėdus išgerti alaus su Linu prie kiekvieno prisistato vietinė lengvai apsirengusi mergaitė ir laiko už rankos, trinasi – ramybės nėra. Linas, kaip ir aš, atvyko vienas ir kalba kažką apie džiungles. Jis norėjo pabūti su savimi, apie gyvenimą pamąstyti. Kaip ir aš. Todėl kartu ir apžiūrėjome miestą.
Vakare merginos visiškai suįžūlėja – atvirai traukia už rankų į savo barus, go-go diskotekas ir „XXX Show“. Atsibodo. Ieškojau nusipirkti marškinėlių su užrašu „Man patinka europietės“, bet neradau. Vietinėj šventykloj priklaupėm Budai. Ten ramu. Niekas nešaukia „Welcome!“, „Massage!“. Kitądien nutariau pailsėti ir niekur nevažiuoti. Sėdėjau prie baseino. Ar prie jūros? Nesuprantu kas arčiau. Po 5 metrus į abi puses. Bet prieš tai, neiškentęs žliaugiančio prakaito, už 7 Lt nusikirpau mašinėle 3 numeriu.
Muay Thai paieškos
Vakar Walking street'e (naktinio gyvenimo centre), vieno baro vidury stovėjo ringas ir pora tailandiečių vaidino Muay Thai: spiria į pirštines, atšoka prie virvių, rankų kombinacija, kelių, veiksmas kažkas tarp Muay Thai ir amerikietiškųjų imtynių, tik man nejuokinga. Vėliau ėmiausi bokso treniruočių salių paieškos. Išsiaiškinau, kad netoli yra net du – „Kombat“ ir „Scorpion“. Nuo kažkurio iš jų ir pradėsiu.
Masažas ir aštrus maistas
Neatsispyriau pagundai pasidaryti Thai masažą už 15 Lt. Masažistė stipri moterėlė papuolė, bet ir vargo jai buvo su manim. Skundėsi kad aš visur „hard“ ir klausė, ką sportuoju. Kai sužinojo, kad Muay Thai sportuoja visame pasaulyje ir „in Lifjuenija, in Jurop“, pradėjo labiau mane gerbti. Liepė kitą kartą ateiti 2 valandom, kad galėtų raumenis „pralaužti“.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Kelionė į džiungles... |
Vis dar nebuvau nieko nusipirkęs boksui. Nutariau treniruočių salėje pasiklausti, kur galima gauti aprangą, jei jie neduoda, nes gatvėse mačiau tik labai prastos kokybės šortų. Bet daug kur siuvimo mašinėlės, tai gal ir susigundysiu išsitraukti savo atvežtą maketą ir išsiuvinėsiu „Pavel Bachanov. Muay Thai. Lithuania“. Vėl sumaniau pasidaryti masažą. Kadangi paplūdimy bijojau perkaisti, atsiguliau umeryje. Masažas ir maistas. „Ė litl spajsi, nat tu mač“ ir rodai pirštais, nes nuo vietiniams pritaikyto maisto burna dega. Nors ir taip dega. Bet mažiau. Man patinka. Galėčiau čia gyvent. Tik prie karščio reik priprast.
