„Čia lankytojams jauku, jie pasikrauna gerų emocijų, nusiramina, ima kelti sau klausimus, sukeliama savotiška patoso būsena. Užsuka tarsi nenoromis, trumpam, bet galiausiai prisėda kur kamputyje ir mėgaujasi. Vėliau prisipažįsta nesitikėję to, ką gavo. Sako: „Mums gera čia“. Svečius paliečia kiekvieno menininko per kūrinį siųsta žinutė. Muziejaus pagrindinis tikslas – profesionalaus meno sklaida.
Man didžiausia dovana yra tai, kai matau, kad lankytojai užsibūna“, – ypatingą šios vietos aurą apibūdino mus pasitikęs Anykščių menų centro direktorius Tomas Tuskenis.
Muziejaus darbuotojos tuo metu ruošėsi priimti mokinių grupę, kuriai žadėjo atskleisti cianotipijos – 1842 metais atrasto pirmojo „fotografavimo“ būdo – paslaptis.
Vaistinėse parduodamas specialus tirpalas taip įjautrina popierių, kad ant jo atsiranda įvairiausių, pavyzdžiui, pievose pririnktų augalų, atvaizdai. Edukacijos metu vaikai šio tirpalo pagalba kuria atvirukus, vykdo savotiškus eksperimentus.
Viskas prasidėjo nuo 109 angelų
Su T.Tuskeniu leidžiamės į eksponatų, kurių šiuo metu muziejuje – apie 500, apžiūrą. Pokalbio metu direktorius atskleidė įdomiausių angelėlių istorijas ir prisipažino, trokštantis įkurti vaikams skirtą kampelį, kuriame jie galėtų pasislėpti ir susikurti savąjį angelų sargų pasaulį.
„Muziejaus istorija prasidėjo nuo kultūrininkės Beatričės Kleizaitės-Vasaris, kuri keliavo po pasaulį ir rinko angelus. 2009 metais ji buvo pakviesta į Sakralinio meno centro, įsikūrusio parapijai priklausančiame pastate, atidarymą. Užsimezgė ryšys, kol galiausiai 109 Beatričės kolekcijoje tuo metu buvę angelai – tapybos, grafikos darbai, lietuvių liaudies menai – atsidūrė naujai suplanuotame muziejuje.
Po metų jau buvo įrengtas antrasis aukštas – angelai ėmė „tūpti“ ir palėpėje“, – pristatė T.Tuskenis.
Padovanodama savo sukauptą angelų kolekciją B.Kleizaitė-Vasaris Anykščius paskelbė Angelų miestu, ėmė kalbinti dailininkus, kad jie padovanotų savo kūrinių naujajam muziejui.
Šiuo metu jame – ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų Leono Striogos, Vlado Vildžiūno, Leonardo Gutausko, iškilių dailininkų Aloyzo Stasiulevičiaus, Vytauto Igno, Jurgos Ivanauskaitės, Filomenos Linčiūtės–Vaitiekūnienės, daugelio kitų autorių kūriniai, taip pat lietuvių tautodailininkų darbai, liaudies menas.
„Kai Leonas Strioga atvyko 2010 metais į atidarymą, nustebo, kad jo darbas eksponuojamas, klausė, iš kur jį gavome. Pats buvo pamiršęs, kad tokį sukūrė“, – prisiminė direktorius.
Norų pildytojas
Laikui bėgant kai kurie eksponatai „aplipo“ legendomis. Muziejuje tvyro mistikos, paslapties šydas.
Palėpėje rasite angelą, kuriam pasakius norą ir paskambinus varpeliu, svajonės ima pildytis.
Čia lankytojams jauku, jie pasikrauna gerų emocijų, nusiramina.
„Kai įrenginėjo Anykščių Šv. Mato bažnyčios apžvalgos aikštelę, buvo perdengimai iš pušies, eglės – juos pjovė ir metė, dėjo betonines perdangas. Anykštėnas menininkas Robertas Matiukas paėmė tą medinę siją, parsinešė namo ir sukūrė angelą, o kolega menininkas pritaisė turėtą varpelį. Taip gimė populiarusis „Bažnyčios angelas“ – iš bokšto, aukščiau dangaus.
Būna, kad nutįsta net eilė prie to norus pildančio angelo. Ir mes kiekvieną rytą nuo jo pradedame“, – šyptelėjo pašnekovas.
Dar vienas angelas, išklausantis lankytojų norus, atkeliavo iš Estijos ambasados Lietuvoje. Jo kūrėja – Katharina Aus.
Yra ir popiežiaus žiedo kūrėjo darbų
Vis dėlto, viena įdomiausių istorijų, anot T.Tuskenio, yra susijusi su vienetinius darbus kuriančiu italų juvelyru Franku Coccopalmeriu, kuris specialiai pagamino angelą Anykščių angelų muziejui.
„Prieš trejus metus vykdėme akciją – kreipėmės į Lietuvoje veikiančias užsienio ambasadas, klausėme, gal jie pažįsta kokių menininkų, kurie angelus piešia, tapo, drožia. Jau kitą dieną sulaukėme laiško iš juvelyro Franko.
Paaiškėjo, kad jo žmona laukėsi sūnaus, planavo jam suteikti vardą Andželo, ieškojo šio vardo reikšmės ir internete aptiko mūsų muziejaus aprašymą. Pragūglino. Tuomet sako: „Sukursiu jums angelą“. Po kelių mėnesių net atvyko su draugu, meno kritiku Andrea Del Castello. Jis muziejui padovanojo F.Coccopalmerio sukurtą Roccaraso miestelio simbolį – L’ Angelo Custode.
Antrojo pasaulinio karo metu visas Roccaraso miestelis buvo sugriautas, o bažnyčios griuvėsiuose išliko nuolauža su nepažeistu angelo atvaizdu. Šis angelas tapo miestelio simboliu. Tad mums padovanotas miesto herbas. F.Coccopalmeris – išskirtinis juvelyras, jo kurtą žiedą nešiojo Popiežius Benediktas XVI“, – istoriją papasakojo T.Tuskenis.
Įdomu tai, kad pirmoji į muziejaus kvietimą padovanoti angelą suskubo būtent Italijos ambasada – menininkė Vittoria Lepore įteikė „Mėlynąjį angelą“.
Nors čia pat – iš mamuto ilties, perlų, aukso, gintaro, porceliano pagaminti angelai, patys vertingiausi, anot pašnekovo, istoriją nešantys eksponatai.
Angelai patys susiranda
Nuo 2011 metų Anykščiuose vyksta profesionalių menininkų Angelų kūrėjų plenerai, kūrybinės dirbtuvės, laboratorijos, kurių metu sukurti darbai lieka muziejui. Eksponatai atkeliauja iš visur ir visokiais būdais, kai kuriuos muziejus įsigyja pats, taip norėdamas paremti menininkus.
„Buvo kartą, kad kolegė formuoja ekspoziciją, mąsto, kad trūksta tam tikroje vietoje angeliukų ir suskamba mūsų durų signalas – įeina menininkas su šešiais angeliukais dėžėje. Tokią akimirką pagalvoji: ar ne angelai padeda?“, – nusijuokė T.Tuskenis, vėliau nusivedęs į čia pat įkurtą ilgamečio Anykščių parapijos klebono, monsinjoro Alberto Talačkos biblioteką, kurioje – dvi vertingos žvakidės, atkeliavusios iš Inkūnų bažnytėlės rūsio.
Kai kurie eksponatai, pasak pašnekovo, sukelia diskusijų, iššaukia prieštaravimų. Štai Gintaro Kamarausko iš medžio pagamintą žvaigždžių angelą išvydusios močiutės negailėjo reikšti pasipiktinimo žodžių: kaip gali angelas būti sušaudytas su ledo ritulio lazdomis? Muziejaus darbuotojoms teko raminti garbaus amžiaus lankytojas: taigi čia žvaigždžių angelas!
Vienas iš naujausių eksponatų – Aido Striogos iš netašytų akmenų bei metalo 2020 metais sukurtas „Debesų angelėlis“, o vienas iš labiausiai provokuojančių – Prancūzijoje kuriančios menininkės Rūtos Jusionytės iš keramikos pagamintas „Puolęs angelas“.
„Turi jis dar sparnus, tai gal ne toks ir puolęs. Turime ir Rūtos močiutės darbų“, – patikino T.Tuskenis.
Ne vien skulptūros
Ant sienos palėpėje puikuojasi ir specialiai muziejui apie angelus sukurti Liberto Klimkos, lietuvių fiziko, gamtos mokslų daktaro, etnologo, mokslo istoriko, Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininko Lietuvoje, tekstai. Yra juk tautų, kurie net nežino, kas yra angelas.
T.Tuskenis bakstelėjo pirštu ir į dviejų skirtingų kalvių – Juozo Kavaliausko bei Ivano Pereginieco - sukurtus kone identiško stiliaus angelėlius.
Savo iš medžio bei akrilo pagamintą „Grojantį angelą“ muziejui padovanojo ir metų mokytojo titulą turintis Romualdas Pučekas iš Dusetų. Rodos, į kūrinį sudėta viskas, kas rasta po ranka.
Akivaizdu, kad Angelų muziejus pasitarnauja ir kaip savotiška menininkų reklama – jei kam patinka koks konkretus eksponatas, gali kreiptis į jo kūrėją, kad sukurtų panašų darbą.
Eksponuojamos muziejuje ir laikinosios menininkų parodos, kartą metuose organizuojami muzikos festivaliai, vyksta knygų pristatymai, kuriami spektakliai vaikams.
O kaip šį turistų pamėgtą objektą vertina užsienio lankytojai? Pasak T.Tuskenio, visiems, būnant svetur, įdomiausia atrasti kokią savo šalies dalelę.
Užlipkite į bokštą
Anykščiai iš tikrųjų tampa Angelų miestu. Tad nuostabos nekelia faktas, kad rajono vadovai, vykdami į kitas šalis, dovanų veža angelus iš Anykščių. Įprasta, kad šio miesto partneriai taip pat dovanoja angelus.
Išėję iš Angelų muziejaus, apsilankykite ir šalia stovinčios Šv. Mato bažnyčios apžvalgos aikštelėje, įrengtoje 33-ejų metrų aukštyje, dešiniajame bažnyčios bokšte.
Užlipę 186 laipteliais, lankytojai gali mėgautis nuostabia Anykščių apylinkių panorama ir sužinoti istorinių faktų apie patį miestą, bažnyčią bei jos kilmę.
