Daugiau istorijų ir kelionių patarimų galite skaityti Mykolo Vadišio kelionių puslapyje „Explorway.com“.
Nors mano antrieji namai po Lietuvos tapo Rytų Afrika – Kenija ir aplinkinės kaimynės, tačiau Filipinuose taip pat turėjau vieną įsimintiniausių nuotykių gyvenime. Keturis mėnesius COVID-19 pandemijos metu gyvenau uždarytas nuo likusio pasaulio Sikihoro salytėje, mokiausi laisvojo nardymo, žaidžiau su vietos salos gyventojais krepšinį, pažinau lėtą, draugišką salų gyvenimo būdą ir save.
Filipinai – tai viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, į kurią traukia sugrįžti dar ir dar kartą. Štai keli argumentai, kodėl?
1. Verčiausi apžiūrėti miestai Filipinuose
Kosmopolitiška, dangoraižiais nusagstyta, milijoninė sostinė Manila kiekvienam turi ką pasiūlyti – nuo restoranų, barų ir naktinių klubų iki senamiesčio, istorinių objektų ir prekybos centrų. Vis dėlto, dideliuose miestuose raginu be reikalo neužsibūti (ypač Filipinuose) ir traukti į visas keturias Filipinų puses ieškoti kitų nuotykių.
Viganas – tai miestas, kuriame labiau pasijausite ne Pietryčių Azijoje, o kažkur Lotynų ar Pietų Amerikoje. Išlikusi ispanų architektūra ir kulinarinis bei kultūrinis paveldas priartina Viganą prie europietiškų tradicijų. Antra vertus, kalnų papėdėje įsitaisęs miestukas – puiki stotelė žygeiviams, besiruošiantiems tyrinėti Lusono salos gamtos parkų.
Dideliuose miestuose raginu be reikalo neužsibūti (ypač Filipinuose).
Norintiems įmantresnio nuotykio ir neturistinių takų, siūlau aplankyti Davao miestą. Ilgus metus buvęs musulmonų sukilėlių ir neramumų židinys, valdant ekscentriškam buvusiam Davao merui, o paskui ir visų Filipinų prezidentui Rodrigo Dutertei, tapo vienu saugiausių Filipinų miestų.
Mindanao salos sostinė dabar vejasi Manilą savo dangoraižiais, prekybos ir pramogų centrais, tačiau išlaiko ir balansą su pasakiška salos gamta. Užsukęs čia, būsite vienas iš nedaugelio turistų.
2. Spalvočiausios gentys
Filipinuose yra apie 100 etninių grupių, kurios kalba apie 170 kalbų ir įvairių dialektų! Tai puikus pavyzdys, kaip daugiatautė ir daugiakalbė valstybė vis tiek gali išlikti vieninga. Antra vertus, didelė dalis Filipinų salų ir yra tarsi atskiros valstybės su savo papročiais ir tradicijomis.
Etninės mažumos ir dar nepersimaišiuosios Filipinų gentelės gali būti skirstomos į tris išplaukusias etnines grupes. Negritų grupė kilo iš aborigenų ir Filipinuose gyvena skurdžiausiai, igorot grupė bando išsaugoti savo tradicijas gyvendama Šiaurės Lusono salos kalnuose, o manobo etninė grupė labiausiai pasiskirsčiusi musulmoniškoje, jau minėtoje Mindanao saloje.
Norintiems pažinti unikalias ir spalvotas Filipinų gentis siūlau pasisvečiuoti pas Ifugao žmones Šiaurės Lusono saloje. Jų prižiūrimos 2000 metų senumo ryžių terasos įtrauktos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kaip ir seniausios pasaulyje išlikusios ryžių terasos, taip ir Ifugao genties mitai, legendos, tradicinis kalnų gyvenimo būdas, valgiai bei apdarai padės pažinti kitokius Filipinus.
Norintiems mažiau turistinio varianto – Mindoro saloje gyvena įdomūs mangyanų etninės grupės žmonės. Jų kaimelių taip pat galima rasti salos kalnuose bei pakrantėse. Ši Filipinų bendruomenė integravosi į šiuolaikinę visuomenę, tačiau vis tiek sunkiai verčiasi bei bando išsaugoti savo identitetą. Mangyanai išsiskiria savo geranorišku būdu ir tradicijomis – jų kultūroje niekada nebuvo vietos nesutarimams ar karams.
Dažnai šių genčių lankymą galėsite suderinti su žygiais Filipinų kalnų grandinėmis, ugnikalnių papėdėmis ir nacionaliniais parkais.
3. Koraliniai rifai nardymui
Filipinai gali mažiau pasigirti sausumos gyvūnais, tačiau jūrų pasaulis čia vienas turtingiausių visoje planetoje. Kiekviena iš 7000 salų apsupta vienokiu ar kitokiu rifu. Vis dėlto, yra kelios vietos, kur rekomenduoju pasinerti su nardymo įranga ar tik su kauke ir vamzdeliu.
Tubatahos rifas – be abejonės yra pats įspūdingiausias ir turtingiausias rifas Filipinuose, tačiau jis įsitaisęs viduryje vandenyno, o išvykos į šį rifą organizuojamos laivais su keliomis nakvynėmis. Todėl ten nukeliauja tik labiausiai užkietėję nardytojai.
Daug lengviau pasiekiamas Apo rifas. Tai antras didžiausias rifas visame pasaulyje! Bet ir Apo rifui pasiekti reikės keliauti į laukinę Mindoro salą, apsistoti pakrantėje ir laivais plaukti (net ir su nakvyne) į Apo rifo vandenis. Čia išvysite koralų sienas, rifinius ryklius, pasisekus, ir daug daugiau didžiųjų jūrinių gyvūnų.
Toje pačioje Mindoro saloje yra ir Puerta Galera – vienas spalvočiausių koralinių rifų parkų visoje šalyje. Šių rifų privalumas tas, kad jie yra arti kranto, išsidėstę lagūnose ir iškyšuliuose, be to Puerto Galeros rifus lengvai pasieksite ir iš Manilos.
Dar viena įspūdinga nardymo vieta Apo sala (nemaišykite su jau aptartu Apo rifu). Šalia Negroso salos ir Dumagetės esanti salelė puikiai tiks jūrinių vėžlių, spalvotų koralų ir neįpareigojančio paviršinio nardymo mėgėjams, tačiau giluminiai nardytojai taip pat turės veiklos visai dienai.
Filipinuose rifus rasite vos ne kiekvienoje pakrantėje toliau ar arčiau paplaukę nuo kranto ir nutolę nuo didesnių miestų – pradedant žymiuoju Boholiu, baigiant turistų meka Palavanu ir Korono salomis.
4. Maistas, kurį būtina paragauti
Filipinų restoranų daug kur pasaulyje nerasite, nes jų maistas nėra nei labai išskirtinis, nei stebinantis skoniais ar receptais taip, kaip kaimynų japonų, korėjiečių, kinų, tailandiečių ar vietnamiečių. Vis dėlto, Filipinai per amžius sukaupė ir Azijos šalių patirtį, liko ir ispanų užkariautojų bei meksikiečių kultūrinis paveldas, o ir amerikiečiai čia ranką pridėję.
Pagrindinis nacionalinis Filipinų patiekalas labai tinkantis daugeliui lietuvių – ant iešmo keptas kiauliukas (ar visa didelė kiaulė, dažnai ir viščiukai arba kita mėsa). Lechon – taip vadinasi lėkštutė pripjaustytos mėsos, kuri būna traškiai apkepinta plutele, apipilta skaniu sultiniu, sojos, acto, česnako padažu. Vis dėlto, minkštai ir su traškia plutele iškepti visą kiaulę nėra lengvas uždavinys, todėl šiam patiekalui rinkitės vietas, į kurias gausiai renkasi vietos žmonės.
Užkandžiams visada tiks populiarieji aliejuje virti suktinukai – spring-rolls, arba kinilaw – filipinietiška citrinos sultyse marinuota kapota žuvis. Nepraleiskite ir šviežių ant grotelių keptų jūros gėrybių.
Vegetarams Filipinuose nėra daug pasirinkimo, tačiau tropiniame klimate auga pasakiško skonio vaisiai – mangai, papajos, drakono vaisiai ir kiti. O kiekvienoje saloje atsiras bent vienas labiau vegetariškas restoranas ar keli skanūs patiekalai meniu.
5. TOP salos poilsiui
Filipinų centre esantis Boholis turi viską nuo džiunglių iki koralinių rifų, nuo gražių paplūdimių iki uolėtų pakrančių, nuo mažųjų primatų tarsyrų miškuose iki unikalių Šokoladinių kalvų. Todėl nesvarbu, ką sugalvosite veikti Filipinuose, beveik viską rasite Boholyje.
Vis dėlto, banglenčių sporto mėgėjams salų apsuptame Boholyje nebus ką veikti. Norėdami čiuožti ilgomis iš vandenyno atsiritančiomis bangomis, ar tiesiog pajausti atsipūtusią keliautojų ir kuprinėtojų atmosferą, keliaukite į Siargao salą šalies rytuose ant Ramiojo vandenyno krašto.
Mano namai, Sikihoras, taip pat nusipelnė paminėjimo – tai ramybės oazė turistiškoje Filipinų mišrainėje. Čia rasite ir jaukių pakrantės miestukų, ir nedidelių koralinių rifų, puikaus maisto restoranėlių. Sikihore išsinuomoję motorolerius lengvai apvažiuosite visą salą ir susipažinsite su ramiu vietos gyvenimu. Dar ši sala žymi savo gyduoliais ir šamanais, priimančiais lankytojus kalnų ir džiunglių trobelėse, tačiau man tai nesuveikė. Matyt reikia labai tikėti.
Na, o kalbant apie salą, kurioje susilieja turistų srautai, graži gamta, instagraminiai kraštovaizdžiai, žydri koraliniai rifai, požeminės upės, tradicijas išlaikiusios gentys, atsipūtęs gyvenimas, mažesnė žmonių knibždalynė… Taip, tai – Palavanas. Jis kartu su Korono salomis galėtų būti ir atskira nuotykių valstybė, tačiau visko turtinguose Filipinuose tai yra tik dar viena iš būtinų aplankyti vietų.
6. Turistų spąstai, kuriuos verta aplenkti
Kaip ir visur pasaulyje, yra vietos, kurias verta aplankyti ir yra vietos, kurias verčiau aplenkti. Viena tokių, nors ir labai išreklamuota, Sebu sala. Centrinių Filipinų sostinė turi tarptautinį oro uostą ir viską, ko reikia geroms atostogoms, tačiau dažniausiai kiekvienas salos centimetras užgrūstas turistų srautais.
Pats Sebu miestas niekuo per daug neypatingas, paskendęs kamščiuose, vietomis ir pavojingas. Žinoma, tai ir kultūros sostinė, turinti istorinio paveldo ir gražių bažnyčių bei šventyklų. Tačiau vis tiek didelis, karščiu alsuojantis ir nelabai malonus būti miestas.
Moalboalo kurortas Sebu saloje garsus sardinių guotais ir koraliniais rifais su jūriniais vėžliais, tačiau į vandenį susmigę bariukai, turistų nutrypti koralai iškreipia visą miestelio žavesį.
Oslobas – dar viena labai žymi vieta Sebu saloje. Čia galite pigiai ir greitai panardyti su bangininiais rykliais. Tačiau dažnu atveju turų operatoriai pamiršta paminėti, kad šie laukiniai gyvūnai Oslobe žvejų šeriami specialiai, o minios turistų pusvalandžio pasilplaukiojimui su rykliais rikiuojasi jau nuo 6 val. ryto. Labai nykus vaizdas, kuris primena Gariūnų turgų. Norintiems šias didingas žuvis pamatyti laisvėje – rekomenduoju Donsolą.
Labai nykus vaizdas, kuris primena Gariūnų turgų.
O kas nėra girdėję apie balto smėlio ir paplūdimių rojų Borokajų? Tai viena iš vizitinių Filipinų turizmo kortelių, kurią teko net keliems metams uždaryti nuo turistų, kad susitvarkytų aplinką ir pasiruoštų iš naujo priimti turistus. Didžiuliai viešbučiai, nevaldomos statybos ir visa kita, ką galėtumėte įsivaizduoti kalbėdami apie masinį turizmą. Filipinuose tikrai galima rasti ramesnių vietų, nei ši 7 km ilgio sala.
7. Kada keliauti?
Vasara ir rudens pradžia, tiesa sakant, ne pats geriausias metas keliauti į Filipinus. Jei lietaus sezonas gali sugadinti tik vienos kitos dienos įspūdžius, tai užslinkęs taifūnas gali sugriauti visus kelionių planus. Net ir 2023 pasaulio vyrų krepšinio čempionate svarstomi įvairūs planai perkelti varžybas iš Japonijos salų į Filipinus ir atvirkščiai – būtent dėl taifūnų pavojaus.
Lapkritį Filipinuose prasideda geresni orai, nuo gruodžio iki vasario nusistovi saulėti ir mažiau lietingi, tačiau vėjuoti orai. Nardytojams ir tropinio oro mėgėjams pats geriausias sezonas yra kovo–gegužės mėnesiai. Tuomet šalyje mažiau kritulių, mažiau vėjo, geros sąlygos nardyti, žygiuoti į kalnus ir ilsėtis. Antra vertus, šiuo metu šalyje ir karščiausia.
Atsiminkite, kad nesvarbu, kuriuo metu atkliausite į Filipinus, čia visada rasite sau tinkamą salą, klimatą, nuotykius ar pasakišką saulėlydį. Filipinai – tai didelė žaidimų aikštelė nuotykiautojams ir poilsiautojams.
