M.Šutkus, Vilniaus Antakalnio progimnazijos septintos klasės mokinys, prieš metus pradėjo fotografuoti gatvėje: „Mane labai traukė gatvės fotografija, kasdieną grįžtant iš mokyklos fiksuodavau gatvės šurmulį. Kuo daugiau fotografavau, tuo labiau man patiko tai daryti.“
Nori nufotografuoti kuo įdomesnį, retesnį lėktuvą
Netrukus ir aviacija pateko į objektyvo taikiklį. Jausdamas meilę aviacijai ir kokie įdomūs, gražūs yra lėktuvai, jaunuolis ne tik stebėjo skraidančius orlaivius, bet ir pradėjo juos fotografuoti. Susipažino su kitais fotografais – „planespotteriais“, kurie paskatino ir įkvėpė, kartais padėdavo dirbti su kamera oro uoste.
„Noriu fotografuoti metalinius paukščius, o tikslas – oro uoste nufotografuoti kuo įdomesnį, retesnį, gražesnį lėktuvą. Mokausi iš kolegų ir interneto pagalba. Už fotografijos pagrindus esu dėkingas geram draugui Domantui Jakaičiui. Svajoju ir planuoju ateityje tapti lainerių pilotu. Traukia ofisas, iš kurio atsivers dangaus platybės“, – pasakoja Mykolas.
Mykolas mėgsta „Canon“ techniką, pirmasis jo fotoaparatas buvo 2007 metų „Canon PowerShot S5 IS“.
Vėliau naudojosi skolintu iš draugo aparatu „Canon 550D“, o šiuo metu fotografuoja su „Canon 750D“, „Canon 18-135mm F3.5-5.6“ ir „Canon 50mm f1.8“ objektyvais.
Ką Mykolas pasakoja apie lėktuvus
Vilniaus oro uostas. Oro uostas – tai vieta, kuri suteikia laisvės jausmą. Oro uostas – tai vieta, kurioje prasideda ir baigiasi kelionės, kur susitinka bei atsisveikina žmonės. Oro uostas – tai romantika. Oro uostas vienija, kuria bendruomenes, sujungia bendraminčius. Prieš 100 metų niekas nežinojo, kad aviacija nuves mus taip toli. Kviečiu į oro uostą pažvelgti iš vidaus, o į metalinius paukščius – iš dar arčiau.
Kilimo, tūpimo takas. Pradėsiu nuo vietos, be kurios nefunkcionuotų bet koks aerodromas, tai – kilimo ir tūpimo takas (trumpinys sakomas KTT). Vilniaus oro uosto KTT ilgis siekia 2,5 km, tačiau tai tikrai nėra labai įspūdingas ilgis, daugumos didelių Europos oro uostų takai siekia net 3-4 km. Nepaisant to, toks tako ilgis yra pakankamas tam, kad Vilniuje leistųsi ne tik maži keleiviniai lėktuvai, bet ir didžiuliai krovininiai orlaiviai, tokie kaip šis senukas „Airbus A310“.
Krovininiai orlaiviai. Ar kada pagalvojote, kaip į Lietuvą atkeliauja jūsų siuntiniai? Dalis krovinių į Lietuvą atkeliauja krovininiais lėktuvais. Į Vilniaus oro uostą nuo 2018 metų kartą ar net du kartus per savaitę atskrenda storuliai kroviniai „Turkish Cargo“ „Airbus A330F“ orlaiviai. Tai pat kiekvieną darbo dieną, anksti ryte bei vėlai vakare, atskrenda geltonas DHL gražuolis „Boeing 757F“. Šis orlaivis dėl savo pailgo ir plono korpuso dizaino aviatorių dažnai pravardžiuojamas „skrendančiu pieštuku“. O šiais metais DHL Vilniaus oro uoste pradėjo statyti naują greitųjų siuntų terminalą. Kompanijos pranešimuose spaudai pažymima, kad automatizuota siuntų rūšiavimo sistema, procesų efektyvumo sprendimai, dėmesys aplinkosauginiams aspektams leis ne tik teikti aukščiausią paslaugų kokybę DHL klientams Lietuvoje, bet ir ženkliai prisidės prie bendrovės verslo tvarumo įsipareigojimų, mažinant CO2 emisijas siuntų gabenime.
Vilniaus oro uosto „pantera“. Ar kada nors teko Vilniaus oro uoste sutikti panterą, ir ne vieną, o dvi panteras? Pantera oro uoste — tai visai ne gyvūnas, o modernios ugniagesių mašinos! Tokių panterų Lietuvoje iš viso yra penkios: po dvi Vilniaus bei Kauno oro uostuose, ir viena Palangos oro uoste. Tai itin greiti, specialia technika aprūpinti ir aukščiausią saugumą ekstremaliose situacijose užtikrinantys automobiliai. Vieno „Rosenbauer Panther“ priešgaisrinės tarnybos automobilio vertė siekia 567 tūkst. eurų.
Vilniaus oro uosto tvarumas. Lietuvos oro uostai žada iki 2050 metų visiškai panaikinti savo CO2 emisijas. Šio tikslo siekiama atnaujinant oro uosto automobilių parką, įdiegiant modernius LED apšvietimus, statant naujus riedėjimo takus, kurie sumažins riedėjimo laiką. Senus, kurą naudojančius generatorius keičia iš žemės ištraukiamos stotelės, takų rekonstrukcijos metu taip pat pagerintas paviršinių nuotekų surinkimas ir valymas, oro uosto kompanijos pradeda naudoti elektrinius automobilius.
Dažniausia kryptis. Šiuo metu tai yra kompanijos „AirBaltic vykdomi skrydžiai BT342, BT348, BT350 Vilnius–Ryga kryptimi. Dažniausiai žmonės šį skrydį naudoja kaip jungiamąjį ir persėda į vieną iš daugelio kompanijos lėktuvų, skrendančių iš Rygos įvairiomis kryptimis. Taip pat įdomu paminėti, kad kompanija „AirBaltic“ yra didžiausia pasaulyje „Airbus A220“ eksploatatorė, savo flotilėje turinti 32 tokio tipo orlaivius. Šie orlaiviai vadinami tvariausiais orlaiviais pasaulyje.
