Svečias – nuo Dievo
Taigi – svečiui apsilankius stalai negali būti tušti, o ankstesniais laikais namuose svečiams buvo skiriamas ir atskiras kambarys. Jau ko, bet svetingumo iš kartvelų tikrai galima mokytis, o ypač lietuviams – nei gidė, nei vietiniai, nei valdžia neslepia – tarp lietuvių ir kartvelų yra ypatingas ryšys.
Vienų ar kitų simbolių apie nepaprastą ryšį rasite net ir pačiose neįtikinamiausose vietose ar situacijose. Pavyzdžiui, Botanikos sode vairuotojui užsivedant automobilį pamatai, kad ant prie jo raktų puikuojasi pakabukas su Lietuvos simbolika, trispalve. Paklaustas, iš kur tokį gavo, atsako – gerieji lietuviai turistai paliko dovanų.
Sakartvelo gyventojai priimdami lietuvį tikrai nepamirš padėkoti už tai, kad jų šalį vadiname būtent Sakartvelu, o ne Gruzija.
Už tai jie atsidėkoja labai maloniai, tiek širdžiai, tiek ausiai. Kai jūsų paklaus, iš kur esate, sakysite „Lithuania“, o jie atsakys „aa, Lietuva“. Taip, kartvelai, mūsų šalį vadina tiesiog ne „Litva“, ne „Lithuania“, o „Lietuva“. Ir tai – ne parodomoji programa, bet tą išgirsite besisvečiuodami natūraliai kalboje. Šitaip, anot vietinių, kartvelai pamalonina tik lietuvius.
2023 metais Sakartvelą aplankė per 7 mln. užsieniečių. Juodosios jūros skalaujamos šalies turizmas kasmet auga kaip ant mielių, taip pat, pastebi vietiniai, daugėja ir investicijų. Vis dažniau užsieniečiai ryžtasi Sakartvelo pakrantėje pirkti nekilnojamąjį turtą – jis ir pigesnis nei gimtosiose šalyse, ir ilsėtis čia kur kas priimtiniau piniginei. „Štai ir „Wizzair“ skrydyje į Kutaisį netikėtai pakalbinus lietuvį jis atsako – mes su šeima jau ne pirmą kartą.
Nusipirkome Batumyje būstą už 60 000 Eur. Ir pigiau, ir šilta, o skrydį jau prisitaikome – atskrendame ir pailsime kokią savaitę ar kitą“, – šypsosi vyras. Juk kainos Sakartvelo kurorte – tiek kalbant apie nakvynę, tiek apie maistą, palyginti su lietuviškais kurortais, gerokai mažesnės.
O kelionė – ne tokia ir sudėtinga, skrydis nuo Vilniaus iki Kutaisio trunka apie keturias valandas. Vėliau – jau kur geidžia širdis, bet didelė dalis turistų traukia kurortų – Adžarijos regiono pažibos – link, kas trunka dar apie dvi valandas.
Šiaip ar taip, tik išlipus iš lėktuvo pasijus malonus subtropikų klimatas, o vienas svarbiausių dalykų, ką čia reikėtų žinoti – tiek lyti, tiek saulė kaitinti gali bet kada. Skėtis, anot gidės, ne veltui laikomas Batumio simboliu, nes čia jo visada prireiks – arba nuo saulės spindulių, arba nuo lietaus lašų. Taigi, nusijuokia gidė – skėtis yra privalomas kelionės į Sakartvelą atributas.
Lepina kainos
Sakartvelas yra tikrai ta šalis, kur nuvykęs lietuvis galės bent kiek atsipūsti. Palyginti su Lietuvos, o ypač Lietuvos kurortų kainomis, Sakartvele daug kur ir daug ką pirkdami sumokėsite pastebimai mažiau.
Tradicinio chačiapurio kaina kavinėse svyruoja nuo 4 iki 6 Eur, o restoranuose gali siekti iki 8 Eur. Įvairių salotų maitinimo įstaigose tikrai nesunkiai rasite už 6–7 Eur, o pagrindinio patiekalo – mėsos, chinkalio ar troškinio iki 10 Eur.
Vaikščiodami gatvėmis išvysite daug „kioskelių“, kur prekiaujama įvairiais miltų kepiniais, už bandelę čia galite sumokėti iki euro. Vaisių kainos, aišku, čia gerokai mažesnės nei Lietuvoje, bet reikėtų pasakyti, kad ir skonis – kur kas sodresnis.
Užburianti Adžarija
Adžarijos regionas – vienareikšmiškai tai, kuo Sakartvelas gali didžiuotis. Įspūdingi kalnai, žalia iki sodrumo gamta ir švelniai Juodosios jūros skalaujami krantai. Nors tikroji Sakartvelo sostinė – Tbilisis, vasarą, juokais sako vietiniai, sostinės titulą perima Adžarijos centras Batumis. O vietiniai tuo labai džiaugiasi, nes turi galimybę atvykėlius palepinti būtent Adžarijos regiono tradicijomis ir maistu. Tiesa, nenustebkit, kad viešnagė į Sakartvelą, iš esmės bet kurį regioną, visada suksis apie maistą. Ir dar būtina paminėti – apie nuostabų maistą. Jau ką kartvelai moka, tai gaminti tikrai.
Prieš vykdami į Sakartvelą ne kartą išgirsite, kad atostogos bus sočios ir greičiausiai parsivešite kelis kilogramus „plius“. Bet tam reikia tiesiog nusiteikti, jokiu būdu nesipriešinti. Stalai negali būti tušti, ypač, jei yra sulaukiama svečių – toks kartvelų moto.
Paprastai svečiai pakviečiami prie stalo, kur jau patiekta tradicinė kartvelų duona, įvairūs padažai ir užkandžiai. Būkite atsargūs, nesugalvokite prisikimšti jau šiame etape, nes liksite neragavę šedevrų. Vos padegustuosite „starterio“, ant stalo būtinai atkeliaus chačiapuris. Vienas iš daugelio variantų, kokių galite paragauti Sakartvele. Atrodo, kad ne kiekvienas regionas, o kiekviena kavinė turi savo unikalų ir nepakartojamai skanų receptą.
O vėliau lėkštės ant stalo keliaus tiesiog kone be pertraukos. Tradicija tokia, kad maistu yra dalinamasi, todėl tiesiai į jūsų lėkštę niekas nekraus, bet nuolat ragins dėtis iš bendros lėkštės ir ragauti. „Kaip jūs tiek suvalgot?“ – išgirdusi šį klausimą gidė nusijuokia. Pirma, paaiškina, kad puotos nevyksta kasdien, nors, nusijuokia, vyrą iš darbo pasitikti su pustuščiu stalu irgi ne kas.
O jei jau kalbama apie šventę, svečius, esmė tokia – kad žmogus turi turėti daug pasirinkimo ir jokių būdu neturi būti tuščių lėkščių, juk svečiams – viskas, ką turi geriausio. „Tokios tiesiog yra mūsų tradicijos“, – pasidžiaugia moteris ir priduria, kad kartvelai labai mėgsta susibūrimus, šventes. Vien vestuvės, į kurias kviečiama šimtai žmonių, daug ką pasako apie pomėgį burtis.
O ant stalo, tiek per vestuves, tiek svečių sutiktuves – patiekalų visa įvairovė. Nuo puikiai paruoštų ir iškeptų kiaulienos, jautienos bei vištienos šašlykų iki tiesiog burnoje tirpstančių troškinių – tokių kaip ajapsandali ar škmeruli, tradicinių chinkalių, satsivi, suktinukų su baklažanais, o galiausiai – kebabų. Kartvelų virtuvė pasižymi paprastumu, bet neįtikėtinu skoniu.
Kartais ant stalo išvysite vieną ar kitą patiekalą – salotas ar užkandį ir pagalvosite – koks įmantrus. Skonis dieviškas, klustelėsite, iš ko pagaminta, o jums su šypsena atsakys – tai lengva, kelios minutės. Dažnai kartvelai konkretiems patiekalams naudoja būtent vienus ar kitus prieskonius, todėl sudedamųjų dalių nedaug, bet skonis – labai išraiškingas.
Gali būti, kad dar net neįpusėjus vakarienei jausitės itin sotus, o prie stalo sėdėti ir atsisakinėti – lyg nemalonu. Bet vietiniai patikina – ne, tikslas ne toks – valgykite kiek norite, o tada – bendraukite. Greičiausiai, po valandėlės skrandyje vėl atsiras vietos, o tada – vėl ragausite.
Jei vyksite į Sakartvelą artimiausiu metu, tikėtina, dažniausiai išgirsite tostą už taiką: „Už tai, kad Dievo valia šiandien, tiek mūsų, tiek jūsų šalyje būtų taika“. Priimti svečius, sako kartvelai, jiems yra vienas malonumas, juokaudami kviečia – jūs tik važiuokit ir leiskit mums jus lepinti.
Žurnalistės kelionę finansavo Adžarijos turizmo departamentas, bet įtakos turiniui tai neturėjo.
