Jį galima rasti šalies pietryčiuose, prie pakrantės miesto Gvarapari (Guarapari), kuris yra ir populiari turistinė kryptis.
Nors Brazilija gali džiaugtis ilga pakrantės juosta ir pasakiškais smėlėtais paplūdimiais, Gvarapari paplūdimys yra viena iš nedaugelio vietų pasaulyje, kur smėlis yra natūraliai radioaktyvus.
Gvarapari smėlyje yra nemažai monacito – rausvai-rusvo mineralo, kuris yra kelių retų žemės elementų mišinys, įskaitant ir torį bei uraną.
Jonizuojančios spinduliuotės lygis šiame Brazilijos paplūdimyje siekia apie 20μSv per valandą, nors kai kuriose vietose gali būti net 131 μSv per valandą. Palyginimui, plaučių rentgeno nuotrauką darant gaunama apie 100 μSv.
Monacitas smėlyje iš Brazilijos atrastas dar XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje. Jį smėlyje, kuris buvo naudojamas kaip balasto užpildymas laive, pastebėjo Austrijos mokslininkas Carlas Aueris von Welsbachas. Jis ieškojo torio savo naujai sukurtiems dujų degiklių kaitinimo tinkleliams.
Monacitinis smėlis buvo greitai pradėtas naudoti kaip torio šaltinis ir tapo svarbia šio vertingo elemento išgavimo dalimi. Svarbiausios monacito kasyklos iki Antrojo pasaulinio karo buvo pietų Indijoje ir Brazilijoje, po karo daugiausiai monacito buvo išgaunama Pietų Afrikoje ir Australijoje.
1972 m. gydytojas Silva Mello įkūrė Gvarapari radioaktyvaus smėlio ir medicinos terapijos asociaciją. Ji žmones ragino atvykti į Gvarapari ir tiesiog atsigulti ant smėlio – tikino, kad tai padės pasveikti nuo artrito ir vėžio. Savo knygoje S.Mello aprašė natūralios radiacijos naudą, tą labai reklamavo ir turizmo sektorius, ir tūkstančiai turistų pradėjo plūsti į miesto paplūdimį, apsikasti monacitinių smėliu ir tikėtis išgijimo.
2017 m. paskelbta, kad 10 metų trukęs Espírito Santo universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė – smėlis iš tiesų turi gerų savybių.
„Žemas radiacijos lygis stimuliuoja organizmo gynybą, – sakė mokslininkas Marcos Olando. – Būtent Gvarapari smėlis turi labai sveiką radiacijos dozę. Jis negydo, bet padeda užkirsti kelią. Žmonių organizmai tampa atsparesni. Tai kaip vakcina.“
Tyrimas parodė, kad, pavyzdžiui, Gvarapari krūtų vėžio atvejų yra gerokai mažiau nei kituose Espírito Santo valstijos miestuose.
Tik tyrėjai įspėjo – tikrai neverta smėlio vežtis namo ir tikėtis, kad jis bus veiksmingas ir ten. Radioaktyvus Gvarapari smėlis veikia tik būtent toje vietoje – sąveikaujant vandeniui ir saulės spinduliams. Didžiausią naudą organizmui esą duoda garai nuo smėlio, tad smėlio turi būti didelis kiekis.
„Bet tai ne stebuklingas smėlis“, – pabrėžė M.Olando.