Nuo trečiadienio įsigaliojo reikalavimas visiems į Lietuvą atvykstantiems tarptautinio susisiekimo maršrutais, reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais visų rūšių transportu turėti ne anksčiau nei prieš 72 val. pasidarytą COVID-19 testą ir gautą neigiamą atsakymą.
„Pripažinkime tiesiai šviesiai – tie ribojimai yra skirti mažinti mobilumui ir judėjimui. Jeigu žmonės visgi priima sprendimą kažkur išvykti, o paskui nori grįžti, tenka susitaikyti su visomis pasekmėmis, rizikomis, papildomu testavimu ir galbūt persirgimu“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Kodėl atvykstantiesiems savu transportu – išimtis?
Ieškantys logikos tokiame Vyriausybės sprendime pastebi kelis keistus aspektus. Pavyzdžiui, kodėl padaryta išimtis į šalį atvykstantiems savu transportu? Tokiems asmenims yra leidžiama jau Lietuvoje pasidaryti COVID-19 testą.
Stebimasi, kad naujasis reikalavimas dar svarstymų stadijoje nebuvo derintas su visomis suinteresuotomis grupėmis. Pavyzdžiui, vos prieš savaitę prie Vilniaus oro uosto buvo pristatyti pirmieji mobilūs statiniai keleivių testavimui. Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovas Dainius Čiuplys tuomet džiaugėsi, kad šiuo testavimu galės pasinaudoti ir grįžtantys į Lietuvą. Tačiau jau po kelių dienų paaiškėjo, kad Vyriausybės sprendimas tokią galimybę atims.
Sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys aiškina, kad taip nuspręsta dėl to, kad keliaujantys keltais, autobusais ar lėktuvais yra priversti būriuotis. „Didžiausias akcentas ir visos kontrolės priemonės skirtos oro ir jūrų uostams, kur žmonės ilgą laiką būna kartu, didesnėmis grupėmis. O savu transportu grįžtantys būna šeimos nariai arba nedidelis žmonių skaičius“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministras.
Jau atsirado nesusipratimų oro uostuose
Turizmo verslas kritikuoja ir skubėjimą įteisinti naująjį reikalavimą – esą valdžia nedelsiant buvo įspėta, kad informacija apie naujuosius Lietuvos reikalavimus tiesiog nespės „suvaikščioti“, gali kilti nesusipratimų oro uostuose, kurie skaudžiausiai baigsis keliaujantiems žmonėms – jie tiesiog nebus įleisti į lėktuvą.
Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės, kelionių organizatorės „Estravel“ vadovės Žydrės Gavelienės teigimu, trečiadienį jau taip įvyko. Bent viena lietuvių šeima su vaikais nebuvo įleista į lėktuvą namo, nors buvo įvykdžiusi visus keliamus reikalavimus. To priežastis – oro uostuose antžeminio aptarnavimo paslaugas teikiančioms bendrovėms duotoje informacijoje nebuvo paminėta išimtis – jog vaikams iki 16 metų testas nėra privalomas.
15min matytame pranešime, kuris pateiktas oro uostuose antžeminių tarnybų naudojamoje sistemoje, įvardytos tik dvi išimtys: neigiamo testo nereikia persirgusiems ir vakcinuotiems asmenims.
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį spaudos konferencijoje tuo tarpu tikino, kad dabartinis reikalavimas testą atlikti dar būnant užsienyje yra proporcingas ir pagrįstas.
Trečiadienį LRT radijo laidoje žurnalistei Liepai Želnienei teisininkai komentavo, kad tokia prievolė pažeidžia Konstituciją. I.Šimonytė tuo abejojo – ji argumentavo, kad prievolę turėti neigiamą testą Lietuva nusistatė viena paskutiniųjų Europoje, o kitose šalyse Konstitucijos santykis su savo piliečiais tuo požiūriu yra gana panašus.
„Tai nereiškia, kad mes neįleistumėm žmogaus su lietuvišku pasu, atvykusio į Lietuvą be testo. Žmogus turėtų testuotis vietoje ir izoliuotis“, – aiškino ji.
Tai nereiškia, kad mes neįleistumėm žmogaus su lietuvišku pasu, atvykusio į Lietuvą be testo. Žmogus turėtų testuotis vietoje ir izoliuotis, – sakė premjerė.
„Tačiau toks reikalavimas yra atsižvelgiant į tai, kad dabar didžiausią problemą, įtampą ir riziką epidemiologinei situacijai ir galimiems laisvėjimams kelia būtent mutacijos, kurios yra sutinkamos kitose šalyse“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
A.Dulkio vertinimu, tokiais atvejais reikia kalbėti apie kitą aspektą – jeigu žmogus užsienyje susirgtų, kaip jis grįžtų į Lietuvą? „Įsėsti į lėktuvą sergančiam būtų problema“, – sakė jis. Kokia išeitis būtų? „Persirgti“, – atvirai pasakė ministras.
Tačiau jis patikino – jeigu net ir COVID-19 sergantis Lietuvos pilietis kažkaip pasieks šalį, į ją jis bus tikrai įleistas, jam suteikta pagalba ir gydymas.
„Logika yra tokia, kad mes žiūrime į galimas viruso mutacijas. Bent jau šiuo metu (aišku, neturime galbūt labai išsamių tyrimų, kuriuos turi kitos šalys), bet panašu, kad Lietuvoje gal nėra plačiai įsigalėjusios britiškos, braziliškos ar PAR mutacijos, – kalbėjo A.Dulkys.
– Būtent keliautojai iš kitų šalių ir kelia didžiausią nerimą, todėl reikia prisiimti papildomas atsakomybes, todėl prašoma testų kaip papildomos saugumo priemonės.“
Verslas mato vienintelę išeitį, kaip keliones padaryti kuo saugesnes
Tiek verslui, tiek socialinėje erdvėje kyla klausimų ir dėl to, kodėl Lietuvoje švelninant karantino apribojimus, keliautojams jie kaip tik griežtėja. Jeigu matomas pavojus dėl įvežtinių atvejų, kodėl tuomet nuosekliai nerenkama informacija apie grįžusių/atvykusių asmenų testų rezultatus?
„Tuomet testuokime kiekvieną, kuris atvyksta į oro uostą, pasienį – darykime greituosius testus, – siūlo Ž.Gavelienė. – Jeigu testuosime kiekvieną, tuomet tikrai žinosime statistiką. Kiek, iš kokios krypties yra įvežtinių atvejų, tuomet galėsime labai aiškiai ir operatyviai reaguoti.“
„Be to, juk ne paslaptis, visur viešai vaikšto informacija, kad tų testų, neva atsivežamų iš užsienio, yra ir padirbinėjamų“, – dar vieną pavojų mato Nacionalinė turizmo verslo asociacijos prezidentė.
15min paklausė ir sveikatos apsaugos ministro – ar nėra logiška testą visgi atlikti jau Lietuvoje, išlipus iš žmonių pilno lėktuvo, o ne prieš lipant į jį?
„Turėjome testą grįžus, bet gyvenimo praktika parodė... Negalima pristatyti prie kiekvieno žmogaus policininko, kai jis per gatvę eina. Čia susidarė panaši situacija, – kalbėjo A.Dulkys. – Pirmas dalykas, labai daug kas nurodo neteisingus adresus, telefono numerius.“ Jis taip pat nurodė, kad žmonės dažnai neatvykdavo darytis testų į mobiliuosius punktus, nors ir buvo užsiregistravę (ministro žiniomis, vienu periodu neatvykusių buvo net tūkstantis iš 1,3 tūkst. užsiregistravusiųjų).
Būtent dėl to priežasties buvo imtasi kelionių taisyklių sugriežtinimo – „kad testą pasidarytų įsėdant, ir taip būtų užtikrintas mūsų visų saugumas“.
Šiomis dienomis kalbama daugiausiai apie į Lietuvą grįžtančius poilsiautojus ir kaip naujoji tvarka paveiks būtent juos. Bet juk į šalį atvyksta ir verslo keliautojai, investuotojai, taip pat viliamasi, kad pavasarį, vasarą į mūsų šalį atskris ir turistų.
„Nesudaryti šiandien sąlygų jiems testuotis oro uoste – tai tas pats, kas neturėti švaraus tualeto. Tai yra higienos reikalas“, – įsitikinusi turizmo verslo atstovė.
Ž.Gavelienė vardija ir daugiau nesklandumų, apie kuriuos nebuvo pagalvota patvirtinant naująją tvarką – pavyzdžiui, Lietuvos elektroninės sveikatos portale „E-Sveikata“ iki šiol dar negalima gauti pažymos anglų kalba apie persirgimą COVID-19 arba gautą skiepą.
Nesudaryti sąlygų testuotis oro uoste – tai tas pats, kas neturėti švaraus tualeto. Tai yra higienos reikalas, – įsitikinusi Ž.Gavelienė.
Pertekliniu ji vadina ir dabar esantį reikalavimą atvykus į Lietuvą vis tiek izoliuotis, net jei COVID-19 testas ir yra neigiamas. „Gali sveikatos specialistai sakyti, kad testas gali ne iškart parodyti užkratą. Bet tuomet kodėl reikalaujame testo, jeigu sakome, kad jis gali iškart neparodyti ligos? Kas nuo ko tada ką apsaugo?“, – retoriškai klausia „Estravel“ vadovė.
„Manau, buvo galima viską padaryti logiškiau, – apibendrina ji. – Duoti daugiau laiko pasiruošimui, pasirūpinti tinkama informacijos sklaida visoms tarnyboms, suteikti galimybę „E-Sveikatoje“ gauti pažymas anglų kalba ir užtikrinti išimtį testuotis Vilniaus oro uoste.“
Kokia yra naujoji tvarka?
- Neigiamą tyrimo rezultatą privalo turėti visi asmenys, į Lietuvą atvykstantys tarptautinio susisiekimo maršrutais, reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais visų rūšių transportu.
- Tyrimas turi būti atliktas ne anksčiau nei 72 val. laikotarpiu prieš atvykstant į Lietuvą.
- Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atkreipia dėmesį, kad serologinis antikūnų tyrimų rezultatas atvykstant į Lietuvą nepripažįstamas. Keliautojai turi pateikti dokumentą, įrodantį, kad buvo atliktas SARS-CoV-2 PGR tyrimas ar antigeno testas, kuris yra neigiamas.
- Kad visi keleiviai turėtų neigiamą testą, turės užtikrinti vežėjai ir kelionių organizatoriai – keleiviai be tinkamo dokumento į lėktuvą, keltą ar autobusą neturėtų būti įleidžiami.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aiškino, kad taip nuspręsta ir dėl mutacijų plitimo, ir dėl to, kad ne visi žmonės pasidarydavo testus grįžę į Lietuvą, nors jie ir buvo privalomi.
Kam galioja išimtys?
- keliaujantiems savo transporto priemone – bus galima atlikti tyrimą ir atvykus į Lietuvą.
- ekipažų ir įgulų nariams, kurie vykdo keleivių vežimus tarptautinio susisiekimo maršrutais visų rūšių transporto priemonėmis;
- tranzitu per Lietuvą vykstantiems asmenims;
- asmenims, persirgusiems COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu ir nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 90 dienų iki grįžimo ar atvykimo į Lietuvą;
- asmenims, kurie yra pasiskiepiję vakcina, registruota Europos Sąjungos vaistinių preparatų registre pagal skiepijimo schemą;
- asmenims iki 16 metų.