Kaip 15min yra rašę anksčiau (devyni žuvusieji, neįprastas elgesys ir nepaaiškinami sužeidimai), 1959 m. vasario 1–2 dienomis įvykęs Diatlovo perėjos incidentas vis dar gaubiamas paslapties ir apipintas įvairiomis sąmokslo teorijomis.
Nelaimės Uralo kalnuose aplinkybės ilgus metus atrodė itin paslaptingos. Igorio Diatlovo vadovaujami žygeiviai miegojo savo palapinėse, tačiau naktį iš jų išsiveržė net jas suplėšydami – be batų ar šiltų drabužių.
Rytą visi jie jau buvo mirę. Ekspedicijos baigtis buvo tragiška, bet iš pradžių neatrodė paslaptinga. Tik tada, kai visiems žygeiviams buvo atliktos autopsijos, paaiškėjo keistų dalykų – rasti lūžiai kaukolėse, krūtinėse.
Faktorių kombinacija
Medikai jėgą, kurios reikėjo sukelti tokiems lūžiams, palygino su susidūrimu su automobiliu. Atrodė, lyg žmonės būtų patekę į labai aukštą slėgį.
Kai kurių žygeivių kūnai buvo keistos spalvos, dalis žmonių jau buvo be akių. Vienas vyras iš esmės buvo radioaktyvus, kitai moteriai trūko liežuvio.
Turbūt nenuostabu, kad daug dešimtmečių mirgėjo įvairiausios sąmokslo teorijas – ar ten buvo bandomos slaptos raketos? Branduolinis ginklas? Gal žygeivius pasmerkė ateiviai? O gal studentus vienu metu užklupo paslaptingas psichologinis sindromas ir jie vieni kitus nužudė?
Pernai Rusijos tyrėjai oficialiai paskelbė, kad žygeivius pražudė sniego lavina – esą lemtingą naktį studentai staiga puolė iš palapinių, bet pasimetė ir sušalo. Ekspedicijos nariai bėgo miško link, kuris buvo nuokalnėje, už kiek daugiau nei kilometro.
Dabar žurnale „Communications Earth and Environment“ skelbiamas tyrimas tokiai teorijai suteikia daugiau svorio.
Tyrėjai rašo, kad sniego laviną, kuri ir išvarė studentus į 25 laipsnių šaltį, sukėlė „faktorių kombinacija“ – statant palapinę destabilizuotas sniegas, taip pat stiprus ledinis vėjas, kuris tą sniegą sunešė į vieną storą sluoksnį virš žygeivių.
„Aišku, tam tikros Diatlovo perėjos paslapties dalys niekada nebus paaiškintos, nes niekas neišgyveno“, – pripažino Sniego lavinos simuliacijų laboratorijai Lozanos politechnikos institute vadovaujantis Johanas Gaume.
Bet mokslininkas, tik 2019 metais sužinojęs apie paslaptingą istoriją iš Uralo ir ja nepaprastai susidomėjęs, nusprendė atlikti savo tyrimą ir kreipėsi į Šveicarijos federalinio technologijos instituto profesorių Aleksandrą Puzriną, turintį patirties geotechnologiniuose tyrinėjimuose.
Vėjas sunešė daug sniego
Sovietų Sąjungos valdžia buvo įslaptinusi informaciją apie tyrimą iki aštuntojo dešimtmečio. Oficiali tyrimo išvada buvo – žygeivių mirtis buvo „nežinomų jėgų veiklos“ rezultatas.
2019 m. vasarį Rusijos prokurorai paskelbė atnaujinantys Diatlovo perėjos incidento tyrimą, o liepą paskelbtos jo išvados. Prokurorų teigimu, žygeivių mirčių priežastis buvo hipotermija (organizmo sušalimas), dezorientacija ir sniego lavina.
Tačiau tam tikri klausimai niekur nedingo. Pavyzdžiui, kaip galėjo kilti lavina tokiame nestačiame šlaite? Kaip ji galėjo kilti praėjus kelioms valandoms po palapinės pastatymo? Ir kodėl keli žygeiviai patyrė traumas, per lavinas paprastai nefiksuojamas?
Naktį vėjas į vietovę virš palapinės greičiausiai sunešė kur kas daugiau sniego – taip buvo išjudinta lavina.
Tyrėjai sukūrė analitinį modelį, kurio dėka galėjo simuliuoti gamtines sąlygas tą 1959-ųjų vasario naktį Urale, kai žygeiviai pastatė palapinę.
Analizė esą rodo, kad žygeiviai nesuvokė pastatę palapinę ant silpno sniego sluoksnio. Naktį vėjas į vietovę virš palapinės greičiausiai sunešė kur kas daugiau sniego – taip buvo išjudinta lavina. Mokslininkai skaičiuoja, esą lavina galėjo kilti praėjus 9-13 valandų po palapinės pastatymo.
Tyrimo metu taip pat simuliuotos ir žygeivių patirtos traumos, atsižvelgiant į tai, kad studentai nelaimės metu greičiausiai gulėjo. Mokslininkai nustatė, kad simuliacijos ir skrodimų išvados sutampa.
„Ši studija man buvo pati įdomiausia. Jautėmės kaip detektyvai. Tiesa, neteigiame, kad įminėme mįslę. Manau, kad tai graži drąsos ir draugystės brutalios gamtos galios akivaizdoje istorija“, – tvirtino A.Gaume.
