„Judesio tikrai daugėja, meninis gyvenimas čia intensyvėja, – 15min sakė Užupio meno inkubatoriaus direktoriaus pavaduotoja Ieva Matulionytė. – Labai džiugina, kad prisijungia daug jaunų, naujai čia apsigyvenusių žmonių, kurie atsineša savų idėjų.“
Kadaise Užupis buvo vienas pavojingiausių Vilniaus rajonų, turėjęs „ulica smerti“. Tačiau kūrybingų žmonių grupelė įrodė, kiek gali geri norai ir idėjos – šią Vilniaus vietą pavertė kūrybos, netikėtų meninių sprendimų ir tolerancijos vieta sostinėje.
Ypatingas informacijos centras „Magnetai ir stebuklai“
Užupio informacijos centras „Magnetai ir stebuklai“, kaip ir pats rajonas – ypatingas. Daugelis čia randamų suvenyrų yra unikalūs, vietos menininkų kurti. „Žinoma, pats populiariausias dalykas – Užupio viza, kurią taip ir dedam į tikrą pasą. Jei jau deda Maču Pikču, tai Užupio respublika juo labiau gali išduoti vizą“, – juokėsi Ieva.
Pasak jos, šiemet centrą aplankė itin didelis turistų skaičius, ir traukia jie čia iš įvairių šalių. „Štai prieš kelias savaites buvo pirmieji svečiai iš Kuveito“, – džiaugėsi užupietė.
Itin žavi tai, kad žmonės čia užsuka ne tik pirkinių, vizos ar išsiųsti atviruką namo. „Giria mūsų rajono atmosferą, klausia istorijos, daug atsiranda norinčių tapti Užupio respublikos pasiuntiniais įvairiose šalyse“, – tikino Ieva.
Vieni pasakoja, kad nori kažką panašaus sukurti savo kaimelyje Italijoje ir prašo patarimų. Kiti žada šias idėjas parsivežti į Australiją ir ten mėginti kurti panašią atmosferą.
„Labai įdomu bendrauti ir skleisti žinią apie mūsų gyvenimo būdą – kūrybiškumą, kuris keičia pasaulį. Tą mes ir darom. Užupis yra puikus pavyzdys, kaip grupė kūrybingų žmonių gali pakeisti visą rajoną – iš apleisto ir pavojingo į tokią patrauklią ir bendruomenišką vietą“, – pasakojo Ieva.
Šansas jauniems talentams
Meno stiprėjimą Užupyje rodo ir čia esančios specialios erdvės kūrėjams stiprėjimas. Daugiau nei dešimtmetį čia veikia Užupio Meno Inkubatorius, kuriame jauni ir talentingi menininkai gali išsinuomoti dirbtuves bei kurti. Šiuo metu visos jos išnuomotos – čia reziduoja 19 menininkų. Dar 16 vietų jaunam verslui yra kiek toliau Užupyje – buvusios šaudyklos antrame aukšte. Ten irgi laisvų vietų nebėra.
„Inkubatoriui dabar labai geras periodas – prisijungę daug stiprių jaunų menininkų, daug įdomių projektų, – 15min pasakojo I.Matulionytė. – Dažnas mūsų menininkas yra Dailės akademijos absolventas, tad mes esam kaip pakopa į gyvenimą jaunam kūrėjui.“
Menininkai čia būna kruopščiai atrenkami. Ekspertų komisija įvertina kandidatus ir nusprendžia, kurie labiausiai verti gauti teisę išsinuomoti dirbtuves bent metams.
„Yra vienas kriterijus – kad projektas būtų užupietiškas, – aiškino UMI direktoriaus pavaduotoja. – Kas tai yra? Kad jis duotų kažką, pagyvintų šitą rajoną, prisidėtų prie dvasios kūrimo, duotų kažkokią grąžą bendruomenei – ar workshop, ar dirbtų su vietos mokyklomis, ar pan. Ir kad tai būtų kūrybiškas, įdomus, vertas auginimo projektas.“
Pravėrusi savo dirbtuvės duris grafikė Milena Liutkutė-Grigaitienė įrodė, kad į UMI atrenkami patys kūrybingiausi. Menininkės darbuose – ir tradicinė grafika, ir esanti ant netikėtų objektų.
„Noriu parodyti, ant ko gali nusėsti grafika, kad ji gali būti arčiau žmogaus – ant interjero detalių, mados aksesuarų, – teigė ji. – Noriu senovinį meną pateikti kitaip – kad ir pačiai būtų įdomaus, ir kitiems.“
Trūnijantys pianinai ir perskelta galva
Prie įėjimo į informacijos centrą, lauke, stovi pianinas. Jų prie upės pakrantėje Užupyje begalė, bet tik tas vienas veikiantis. Kiti – palikti gamtos jėgoms. Kai kurie be klavišų, jau pradėję trūnyti.
„Mūsų rezidentas Samvelas Gandžumianas juos paveldėjo, ir buvo prašymas – kad pianinus sugriautų gamta“, – aiškino Ieva. Muzikantams matyti šį procesą gal skaudu, bet jų trapus meniškumas pakrantei suteikia tik dar daugiau ypatingos auros.
Vienas ryškiausių pastarojo meto eksponatų Užupyje – Vilnios viduryje gulinti lenko Tomaszo Kaclęgos dovana Lietuvai ir Užupiui „Atspindžiai“. Perskelta didelė vandens glostoma galva, anot autoriaus, simbolizuoja bendrą abiejų tautų praeitį, bendrą istoriją ir bendrą kovą dėl laisvės. Nuo Saulės, vėjo, vandens veidrodžių ir gipso kūrinys kaskart atrodo kitaip – kaip ir besikeičiantis pasaulis.
Užsukus už Užupio kavinės pastato, rasite vieną gražiausių Vilniuje street art vietų. Transformatorinės sieną vietos bendruomenė nusprendė dovanoti menininkams, kad šie vis atneštų ką nors naujo rajonui. Šiuo metu ant jos – Martyno Šniokos darbas, kuriame susipina gamtos jėgos.
Ant „Galeros“ sienos – dar viena dovana Užupiui. Ši – esto Edwardo von Longuso, kuris bent 15-oje Europos miestų paliko savo gatvės kūrinius Estijos valstybės atkūrimo 100-mečio proga. Ant meno galerijos sienos jis nupiešė kelis darbus, kurie geriausiai atsiskleidžia turint išmanųjį telefoną.
Laiku keliaujantys duonos kepėjai, karuselėje gimusi moteris-suktukas ir beveik šimtametis Estijos akmenų karalius atgyja, jeigu į juos nukreipti telefoną su atsisiųsta programėle.
Žvelgdamas į kitą sieną gali pagalvoti, kad Užupyje savo žymę paliko ir Šarūnas Sauka. Indijos menininko Kedaro Namdaso tarsi kruviną piešinį ant sienos įkvėpė tie patys pakrantėje palikti pianinai. „Žiūri, ir lyg deja vu – čia lyg Sauka“, – pasakojo gidas, atskleidęs, kad abu menininkai išties buvo ir susitikę.
Ne skersgatvis, o skersvėjis
Praėjus Tibeto skverą, nuspalvintą tibetietiškomis maldų vėliavėlėmis, pakilus laiptais pro Dailės akademiją, pro dar vieną M.Šniokos darbą, atsiduri nedideliame skersgatvyje, kuris vadinamas Meko skersvėju.
Daug metų buvęs apleistas praėjimas nuo Užupio gatvės iki Bernardinų sodo, šis skersgatvis, gavęs naujus šeimininkus, artimiausiais metais turėtų galų gale atgyti – atsirastų kavinės, erdvės menininkams.
Kol rekonstrukcija dar tik laukia savo eilės, užupiečiai ir savininkai čia visus pakvietė išlaisvinti savo fantaziją. Vos ne kasdien čia gali atrasti kažką naujo – naują street art piešinį, naujus pakabintus piešinius, galbūt performansą.
„Čia dabar atvira galerija. Jeigu turite paveikslų, kuriuos norite eksponuoti – atvežkit ir juos čia pakabinkit“, – pasakojo gidas Remigijus.
Viename gale jo nepraeikit ir pro dėkingumo dėžutę, kurioje kiekvienas gali palikti žinutę su žodžiais, už ką jis yra dėkingas. „Jeigu trūksta jums, galit ir sau pasirinkti“, – juokėsi gidas.
Sufantazuotas Vilnius
Ryškiausia naujiena Užupio meno pasaulyje – naujasis privatus muziejus „Tartle“. Tai ne šiaip eilinis muziejus, o Lietuvos meno pažinimo centras, kuriame – viena didžiausių Europoje privati meno kolekcija ir pasakiškas vaizdas į Vilnių.
„Ką reiškia „tartle“? Škotiškai tai yra terminas, apibūdinantis jausmą, kai tau kažkas yra labai matytas, labai girdėtas, bet negali prisiminti kur. Kai gatvėje sutinki seną pažįstamą, bet negali prisiminti jo vardo. Tai šiek tiek panašu į deja vu, bet deja vu yra apie vietas, o čia – apie jausmą. Ir tas jausmas dažnai aplanko, kai žiūrim į meno kūrinius – tarsi tai mačiau, tarsi girdėjau“, – pasakojo centro direktorė Jurgita Semenauskienė.
Centro įkūrėjo Rolando Valiūno kolekcijoje – daugiau nei 7 tūkst. mano kūrinių, per kuriuos pasakojama ne tik meno, bet ir Lietuvos istorija. Visi eksponatai turi ryšį su Lietuva – pradedant pagoniškais akmenimis centro kieme ir baigiant žymiausių Lietuvos menininkų darbais.
Daugiau nei 300 kūrinių čia skirta vien Vilniui, ir į juos žvelgdamas iškart gali pajusti „tartle“ – bandai spėti, kuri sostinės vieta įkvėpė menininką, kaip ji dabar pasikeitusi. Tai vienuose kūriniuose Vilnių gali lengvai atpažinti, tai kituose jis sufantazuotas, iškilęs ant kalno saloje.
„Čia ateina žmonės ir kūriniuose mato savo istorijas. Viena italė atpažino Petro Kalpoko darbe Villa d'este Italijoje – tai labai jaudina, kad žmonėms iškart kūriniai kažką primena“, – pasakojo J.Semenauskienė.
Be to, tai bus vienintelis Lietuvos muziejus, kuris lankytojus įsileis į savo saugyklas, kuriose kuriuose kruopščiai sukurta meno kūrinių išsaugojimui reikalinga aplinka – 18 laipsnių šilumos ir 50 proc. drėgmė.
Čia saugomi tapybos darbai, žemėlapiai, brėžiniai, skulptūros, liaudies meno eksponatai. Didelėse spintose sukabinti paveikslai taip pat rodomi ne taip, kaip kitur pasaulyje. Paprastai saugyklose kūriniai būna sukabinti pagal abėcėlę. „Bet mes juos sukabinome arba pagal laikotarpius, arba pagal temas – norime pasakoti istorijas“, – argumentavo J.Semenauskienė.
Kol kas centras yra atvertas tik specialioms ekskursijoms, tačiau spalio pabaigoje jį aplankyti galės visi norintys. Lankytojai čia nebus paleisti patys klejoti koridoriais – įsigiję 7 Eur bilietą ir pasirinkę apsilankymo laiką jie gaus gidą, kuris atskleis čia esančių meno kūrinių pasakojimus. „Pažinimas visai kitoks, kai išgirsti istorijas“, – patikino J.Semenauskienė.
Visą „Go Vilnius“ parengtą maršrutą savarankiškam Užupio pažinimui galite rasti čia.
