Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Nesėdėk namuose“
Šiais metais jau ne kartą svečiavausi pas zanavykus. Tai kažko nespėjau aplankyti, tai kažkas pakvietė, tai naujas lankytinas objektas atsidarė – vis tenka grįžti. Ir turbūt tai niekada nesibaigs, nes Lietuva kuo toliau, tuo labiau tvarkosi, statosi ir gražėja.
Dar prieš 10 ar 15 metų išvydus sutvarkytą gyvenvietę apimdavo nustebimas – ne Vilniaus senamiestis, o taip tvarkinga, jauku. Dabar tai tapo įprasta ir jaukių erdvių, gražių vietų bei įdomių pramogų galima rasti beveik visur.
Tą pačią Kačerginę gaubianti kurortinė atmosfera niekuo nenusileidžia Druskininkams ar Birštonui, todėl mėgstantiems pušynuose paskendusius kurortus būtų pats laikas praplėsti savo poilsio kelionių geografiją.
Mano kelionių geografija apima visą Lietuvą ir ją diktuoja pažintiniai takai. Dėl šios priežasties į Kačerginę užsukau antrą kartą, nes šis Užnemunės miestelis nusprendė, kad Šaltinių tako jam maža. Nuo šiol Kačerginė turės tikrą pažintinį taką – Kačerginės kraštovaizdžio pažintinį taką, per kurio atidarymą bendruomenės nariai rėžė iš peties: „Tai bus viena labiausiai lankomų Kauno rajono vietų“.
Ambicijos gerai, bet jei automobilių parkavimo klausimas bus sprendžiamas taip pat, kaip prie Šaltinių tako – pastatant stovėti draudžiančius ženklus, ateitis gali ir nebūti tokia šviesi.
Kačerginės kraštovaizdžio pažintinis takas dar toks naujas, jog ne visi žino, kaip jį rasti. Tiek pačiame miestelyje, tiek nuėjus iki prieplaukos, keliskart girdžiu klausiant – „kaip surasti tą naują taką?“. Nenoriu išsiduoti, jog rūpi tai ir man. Įtempęs klausą bandau išgirsti atsakymą. Tikslios pažintinio tako buvimo vietos nežinau ir aš. Kol šis lankytinas objektas dar netapo viena labiausiai lankomų Kauno rajono vietų – viena kito rodyklė tikrai praverstų.
Nugirdau, jog nuo Kačerginės prieplaukos jo ieškoti reikia vakarų kryptimi. Puikiai matosi nuo dviračių tako, praeiti neįmanoma. Na, gerai, orientyras aiškus, todėl atsiradus aiškumui, dėmesį atkreipiau į palei dviračių taką stovinčius stendus. Nors saulė jau vakarop, neatsispiriu pagundai pasižvalgyti po parodą po atviru dangumi.
Paroda čia net ne viena ir sustojant prie kiekvieno eksponato reikėtų valandos, o gal dviejų. Gerai, kad vienos iš parodų eksponatai išdėstyti pakeliui, tad nepastebimai atsidūriau naujojo pažintinio tako pradžioje. Ta pradžia – prie pat dviračių tako. Nenuostabu, kad ir ženklas pastatytas, jog dviračiu važiuoti draudžiama.
Čia pat ir pirmasis, bet nelabai sudominantis, informacinis stendas apie taką bei reljefinė tako schema su neregiams skirtais užrašais. Nėra laiko studijuoti stendo ir schemos – saulė jau tuoj tuoj nusileis.
Link apžvalgos rato, kuris jau matosi nuo dviračių tako, veda kietos dangos atkarpa. Ko gero, tai skirta žmonėms su negalia, kadangi visur kitur danga suformuota iš smulkios skaldos. Pasuku dešiniau, būtent ten veda pažintinio tako maršrutas.
Skaityti informaciją apie augalus ir medžius tikrai sunku, kai priekyje jau matosi apžvalgos ratas.
Apendikso formos tako dalyje įrengtos dvi stotelės – apie pievų augalus ir apie medžius. Ilgai neužtrunku ir ne tik dėl nepaliaujamai artėjančio saulėlydžio – susikaupti ir skaityti informaciją apie augalus ir medžius tikrai sunku, kai priekyje jau matosi apžvalgos ratas.
Savo forma jis primena Zarasų apžvalgos ratą, tačiau pagal dydį ir aukštį gerokai jam nusileidžia. Nepaisant to, nuo tako atsiveria plati Nemuno slėnio panorama, kurią įrėmina kitoje Nemuno pusėje stūksantis šlaitas. Gražus kraštovaizdis ir jį atveriantis apžvalgos ratas su įrengtais žiūronais tikrai bus stiprus akstinas apsilankyti Kačerginėje. Tuo labiau, kad miestelį patogu pasiekti ne tik automobiliu, bet ir dviračiu ar laivu.
Apžvalgos ratas atskleidžia bendrą vaizdą, o žiūronai leidžia patyrinėti detales. Prie žiūronų įrengta informacinė lentelė yra tarsi gidas, ką galima patyrinėti, pamatyti, atrasti. Visgi, vaikai linkę elgtis laisviau ir žiūronų pagalba netrukus pastebi kitame krante stovinčioje sodyboje žolę pjaunantį robotuką ar kieme triūsiančius šeimininkus. Pastarieji turbūt dar nežino, kad retkarčiais taps smalsuolių dėmesio objektu.
Turėtų būti čia smagu ir vasaros vakarais, kai giesmių koncertus rengia lakštingalos. Priešais apžvalgos ratą įrengtas mini amfiteatras, savotiška paukščių klausykla, skirta ramiai leidžiant laiką klausytis geriausių gamtos giesmininkų.
Jei laisvų vietų čia nebus, galima prisėsti ant bet kurio kito take esančio suoliuko, jų stovi ne vienas. Prie vingiuojančio tako įrengtos dailios atokvėpio vietos paverčia šį maršrutą jaukiu gamtos prieglobsčiu, o išvalyti krūmynai suteikia vaizdingumo.
Paukščių tema mini amfiteatre nesibaigia. Paėjus toliau, galima išvysti ant stulpų iškeltas konstrukcijas, pavadintas paukščių „daugiabučiais“, o tako pabaigoje – įrengtus dar vienus žiūronus. Skirti jie stebėti paukščiams, tačiau, kas ten žino, ką dar galima išvysti pro juos kitame Nemuno krante.
Prie vingiuojančio tako įrengtos dailios atokvėpio vietos paverčia šį maršrutą jaukiu gamtos prieglobsčiu.
Taip, Nemunas – jam irgi skirtas dėmesys pažintinio tako stenduose. Galima susipažinti su Nemuno svarba, perskaityti sakmę apie Nemuną bei Nerį ar susipažinti su Nemuno žuvimis. Kažkada ir aš įbridęs į vandenį gaudydavau žuvis kitame Nemuno krante, tad daugelį išvardintų stende puikiai pažįstu.
Lyg ir norisi eiti dar, tačiau dviračių taku važiuojantys dviratininkai simbolizuoja pažintinio tako pabaigą. Viso labo – 700 metrų. Pernelyg trumpas pasirodė Kačerginės kraštovaizdžio pažintinis takas, tokiu žaismingai vingiuojančiu taku mielai būčiau ėjęs toliau.
Mielas, smagus, savotiškai glamūrinis atrodo šis takas, bet jam apibūdinti vis nerandu tinkamų žodžių. Kitoks nei dauguma nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose įrengtų pažintinių takų, su žavingu savitumu ir valdiško požiūrio sąlygotais trūkumais. Toks inteligentiškas, kaip ir pati Kačerginė, tarpukariu buvusi inteligentų kurortu.
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Nesėdėk namuose“
