Augalų tėvynė
Alanijos regioną nuo šiaurių vėjų saugo Tauro kalnai, o iš pietų skalauja šiltos jūros bangos. Tai dėl jų šioje vietoje yra ypatingas klimatas – net viduržiemį vidutinė oro temperatūra nenukrinta žemiau 14 laipsnių, o jūroje galima maudytis visus metus. Be to, Alanijoje vasarą labai drėgna. Tad nieko keisto, kad tokiame rojuje gimė ir po pasaulį pasklido daugybė augalų, – netgi tokių, kuriuos mes – lietuviai – laikome savais, pavyzdžiui, čiobreliai, bajorės, piliarožės, ar rūtos.
Kadaise Turkijos Viduržemio jūros pakrantės regionas buvo apaugęs tankiais miškais. Juose tarpo daugybė spygliuočių ir lapuočių. Miškų sumažėjo, tačiau iki šiol juose tebeauga geltonosios pušys, maumedžiai, kadagiai, alksniai, kėniai, ir net 26 iš 52 pasaulyje esančių ąžuolų rūšių.
Jei į Alaniją atvažiuosite pavasarį, nepavyks abejingai praeiti pro žydinčius ryškiažiedžius oleandrus, geltonais pūkais pasidabinusias Kipro akacijas, o apelsinmedžių dieviškas kvapas privers pamiršti viską pasaulyje.
Jei į Alaniją atvažiuosite pavasarį, nepavyks abejingai praeiti pro žydinčius ryškiažiedžius oleandrus, geltonais pūkais pasidabinusias Kipro akacijas, o apelsinmedžių dieviškas kvapas privers pamiršti viską pasaulyje.
Tuo metu per tvoras iš sodų į gatves verčiasi akį rėžiantys bugenvilijų žiedai, karo violetinės visterijų kekės, o sužydusių katpėdėlių kvapas gali iš batų išversti. Anksti pavasarį, kol pas mus dar ant laukų tįso sniegas, Alanijoje žydi ir vilkdalgiai – geltoni bei mėlyni.
Turkai gali didžiuotis turintys daugiau kaip 800 rūšių jonažolių. Čia jos žydi pavasarį, o pas mus šis vaistas nuo šimto ligų išskleis žiedus tik po Rasų. Derėtų pridurti, kad Lietuvoje yra tik šešios jonažolių rūšys. Trys iš jų įrašytos į Raudonąją knygą, dar daugiau – manoma, kad vienos iš jų nebelikę. Graudu.
140 rūšių augalų
20 hektarų plotas kairiajame Kargi upės krante prie Tiurklero miestelio, užtvertas. Viduje verda darbas – ne tiek jau daug liko laiko iki šią vietą užplūs turistai.
Jau dabar čia įrengti patogūs keliukai, pavėsinės, pastatytas restoranas. Keliukus nuo kalno šlaitų skiria iš kalkakmenio sumūrytos sienelės, o už jų susodinti aromatiniai augalai. Regiu levandų, rozmarinų krūmelius, daugybę rūšių mėtų. Kai kur jau susmaigstytos lentelės su augalų pavadinimais trimis kalbomis – turkų, anglų ir lotynų.
„Iki pavasario nuorodos su pavadinimais bus prie visų 140 rūšių augalų, – kad žmonės galėtų pažinti juos pagal kvapą“, – pasakoja Mirlanas Baimoldoevas, įmonės „Malibu investment“ rinkodaros direktorius. Ši įmonė išsinuomojo slėnį ir ketina jį padaryti patrauklų turistams.
„Ar nebijote, kad lankytojai „mirtinai suuostys“ šiuos augalus“, – klausiu jo. „Uostyti ir liesti galima, kiek norite, bet būtų geriau, kad augalų neskintumėte“, – juokiasi jis.
Pasak legendos, meilės ir grožio deivė Afroditė gimė iš baltų jūros putų ir iš jūros pakilo kūną prisidengusi tik kvapiomis rozmarino šakelėmis.
M.Baimoldoevas tikina, kad čia dirbs profesionalūs gidai, kurie ne tik galės paaiškinti, ką šiame slėnyje galima veikti, bet ir papasakos įdomių istorijų apie kiekvieną iš čia kerojančių augalų. Na, kad ir tokią: pasak legendos, meilės ir grožio deivė Afroditė gimė iš baltų jūros putų ir iš jūros pakilo kūną prisidengusi tik kvapiomis rozmarino šakelėmis.
Tuo tarpu krikščionys tiki, kad ant baltažiedžio rozmarino šakelių pasitiesusi apsiaustą prigulė pailsėti Mergelė Marija. Tada rozmarino žiedeliai iš baltų pavirto į dangaus žydrynės spalvos. Nuo tada žydra spalva religijoje yra nekaltumo, tyrumo simbolis.
Rozmarinai mėgsta augti sausose, saulės kepinamose vietose. Jų gyvybei palaikyti užtenka drėgmės, kurią brizas atneša nuo jūros. Dėl šios savybės augalas ir buvo pavadintas rozmarinu – jūros lašu (lot. Rosmarinus) – sudurtiniu iš dviejų lotyniškų žodžių – ros – rasa, lašas ir marinum – jūra).
Kai įkvėpsite rozmarino aromatą, prisiminkite, kad šio augalo kvapas nuskaidrina protą, skleidžia meilę ir draugystę.
Ar žinote, kad šalavijas saugo nuo blogos akies? Senovės gydytojai Dioscoridas, Plinijus ir Galenas ligoniams skirdavo šalavijų kai reikėdavo, kad išsiskirtų šlapimas ar paskatinti menstruacijoms. Viduramžiais šis augalas buvo vienas iš keturių vadinamojo vagių acto ingredientų, kuris turėjo apsaugoti nuo maro.
Iki šiol šalavijais skaninamos salotos, sūriai, pyragai, vermutai, vynai, likeriai ir net brangus tabakas. Augalas tinka maistui konservuoti ir gardinti patiekalams, ypač iš riebios kiaulienos, avienos, ankštinių daržovių, silkės, žuvies. Dedama šalavijų į dešras, paštetus, marinatus, sūrius. JAV jis – būtinas per Padėkos dieną pagardinti keptą kalakutą.
Beje, Turkijoje, kiekvienoje arbatinėje jums teks pasirinkti iš dviejų rūšių arbatos – çay – tai juodoji, – fermentuotų kininio arbatmedžio lapelių arbata, ir adaçayı, – šalavijų arbata. Primygtinai siūlau užsisakyti pastarosios. Ragaukite šios arbatos, net jei dėl pernelyg aštraus skonio nemėgstate Lietuvoje augančių šalavijų arbatos, nes nieko panašaus nesate anksčiau gėrę.
Aktyvios pramogos
Pasak M.Baimoldoevo, į Aromatinių augalų slėnį jau investuota maždaug 2 mln. eurų. Lankytojai čia gali ne tik gėrėtis augalais ir uosti jų kvapą, bet ir išsimaudyti gėlame upės vandenyje – tam keliose vietose ji buvo užtvenkta. Pakrantėje įrengtas paplūdimys bei vietos šeimos iškyloms.
Senieji Alanijos gyventojai nuo vaikystės prie Kargi atvažiuodavo žvejoti, nes upėje veisėsi upėtakiai. Deja, žuvys išgaudytos. Tačiau M.Baimoldoevas nenusimena, jis ketina į upę paleisti daug mailiaus ir žmonės vėl galės pramogauti žvejodami.
Kargi upė nėra labai srauni, tad norintieji gali pasiirstyti baidarėmis. Be to, slėnyje yra ir mažas zoologijos sodas. Jame jau gyvena kelios antys, žąsys, triušiai. Vištos vaikštinėja, mekena ožka ir trypia kanopėlėmis avinukas.
Slėnyje gyvena ir 20 arklių, ponis bei asilas. Jais galima jodinėti. Planuojama, kad labiau įgudusiems bus specialios trasos toliau palei upę miške, pradinukų laukia hipodromas - uždara jodinėjimo erdvė. Netrukus miške ketinama paruošti maršrutus ir mėgėjams pasivaikščioti ilgesniais atstumais bei išpažįstantiems kalnų dviračių religiją.
Nenorintiems toli eiti siūloma išbandyti lyno kelią ant medžių lajų, dažasvydį, kitų aktyvių pramogų.
„Norime, kad čia laiką leistų šeimos su vaikais“, – pasakoja apie savo ketinimus M.Baimoldoevas.
Grožio procedūros
Apsilankę čia turistai galės pasimėgauti ir grožio procedūromis. Slėnyje bus galima atsipalaiduoti purvo voniose. Jis čia bus atvežamas iš specialios kasyklos. Moterys savo grožį galės puoselėti po atviru dangumi grožio centre ir masažo salone. Specialistai naudos tik natūralius aliejus ir eterinius aliejus, vaišins svečius vietinių žolelių arbatomis. Jau dabar veikia vitaminų baras, kur geriu šviežių vaisių – apelsinų, bananų ir papajų kokteilį.
Bus ir vieta, kurioje bus pristatomas Alanijos kultūros paveldas – didelė maisto, amatų palapinė.
Kol kas „Aromatik cennet vadisi“ viduryje savaitės, kai lankausi, ramu, tik savaitgaliais šią vietą užplūsta vietiniai žmonės. Tačiau kovo antroje pusėje slėnis bus sausakimšas, tikina jo šeimininkai.
„Tada iraniečiai dviem savaitėms išeina Naujųjų metų atostogų“, – teigia Hamedas Pirouzinia. Anksčiau buvęs populiarus Turkijoje didžėjus dabar rūpinasi slėnio reklama Irano turistams.
Slėnio vadovai pradeda derybas ir su kitais kelionių organizatoriais, tarp jų – ir Lietuvos. Vienu metu tikimasi čia priimti iki 1500 žmonių.
Bilietas į „Aromatik cennet vadisi“ suaugusiajam kainuoja apie 3 eurus, vaikams iki 6 metų mokėti nereikia. Tiesa, esant viduje reikia mokėti už papildomas paslaugas.
„Mums svarbiausia – aptarnavimo kokybė, kad žmogus, kad žinotų ką čia gali nuveikti ir gautų geriausias paslaugas“, – tikina direktorius.
