Šią istoriją žurnalistas sukūrė atlikęs „specialų tyrimą“: apsimetęs lietuviškai nekalbančiu emigrantu iš Lietuvos, šiuo metu gyvenančiu Anglijoje, jis kartu su dar vienu vyriškiu atvyko į Kauno VII fortą ir čia bandė užsisakyti vietą vestuvėms.
Tragišką žydų ir lietuvių tautų istorijos puslapį priminusios publikacijos autorius – Cnaanas Liphshizas – žinomas žurnalistas, daug rašantis Holokausto ir kitomis pasaulinei žydų bendruomenei aktualiomis temomis.
Naujausioje savo publikacijoje, kuri pastarąsias tris dienas Izraelyje populiariame naujienų portale Jta.org yra skaitomiausias straipsnis, jis aprašo vieną iš Kauno fortų – VII-ąjį, kuriame 1941 m. birželį-liepą buvo įrengta koncentracijos stovykla. Joje buvo nužudyta maždaug 5000 žmonių – daugiausia žydų, gyvenusių Kaune.
Sovietų Sąjungos metais VII fortas, kaip ir dauguma kitų Kauno ir rajono teritorijoje esančių fortų, buvo naudojamas kariuomenės reikmėms, o tiksli masinės kapavietės vieta platesniam ratui buvo nežinoma ir neprieinama.
Nuo 2009 metų Kauno VII forto kompleksą valdė Valstybės Turto fondas, kuris tuo metu buvo perėmęs kompleksą, leido jį privatizuoti. Naujasis teritorijos savininkas – viešoji įstaiga „Karo paveldo centras“ – įgijo teisę išsinuomoti aplink pastatus esantį valstybinės žemės sklypą.
„Karo paveldo centro“ darbuotojai ir savanoriai apleistą teritoriją ir pastatus ėmė tvarkyti. 2011 m. vienos iš talkų metu rasta žmonių palaikų – kaip manoma, toje vietoje ir buvo masinė kapavietė.
C.Liphshizo straipsnyje skelbiama, jog tik 2014 m. spalio 28 d. palaikai tinkamai palaidoti – jie palikti jų radimo vietoje, ant esamo žemės lygio užpilant papildomą grunto sluoksnį. Tuo esą pasirūpino ne Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, bet Kauno miesto savivaldybė.
Žydų bendruomenė šiems ir kitiems straipsnyje minimiems teiginiams prieštarauja – liepos 25 d. išplatintame viešame laiške nurodoma, jog sprendžiant VII forte rastų palaikų perlaidojimo klausimą buvo tartasi su visomis atsakingomis institucijomis – Kultūros paveldo departamentu ir Kauno miesto savivaldybės komisija. Tradicijų laikymusi rūpinosi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Kauno žydų bendruomenė.
Minėto straipsnio autorius dėl atsainumo kritikuoja ne tik Lietuvos žydų bendruomenes. Jis piktinasi ir tuo, kad Kauno VII forte – masinėje žydų žudynių vietoje nėra jokio šio įvykio atminimo ženklo. Maža to, čia esą vyksta įvairios šventės – piknikai, vestuvės.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F.Kukliansky BNS tvirtino, jog šis straipsnis, kurį išspausdino ir „The Jerusalem Post“, priminė seną istoriją. Apie tai, kad VII forte vykstančius vakarėlius reikėtų uždrausti, paveldosaugininkai ir Lietuvos žydų bendruomenė kalbėjo 2015 metais – tuomet Kultūros paveldo departamentas Kauno VII forto šeimininkams išsiuntė laišką, raginantį nerengti jame švenčių, žaidimų ir panašių renginių.
Pastaruoju metu jokių skundų dėl nepriimtinų pasilinksminimų forto teritorijoje nesulaukė nei paveldosaugininkai, nei Kauno miesto valdžia.
Apsimetė Anglijoje gyvenančiu emigrantu
„Jau ne pirmą kartą sulaukiame panašių provokacijų vestuvių tema. Tad šįkart į tai pažiūrėjome kaip į žaidimą“, – 15min sakė šiuo metu Sankt Peterburge esantis „Karo paveldo centro“ vadovas Vladimiras Orlovas.
Jis pasakojo, kad maždaug prieš dvi savaites į VII fortą užsuko du vyriškiai. Automobiliu, kurio numeriai lenkiški, atvažiavę vyrai prisistatė esantys emigrantai lietuviai, šiuo metu gyvenantys Anglijoje. Jie domėjosi galimybe VII forto teritorijoje ir patalpose surengti vestuvių šventę.
„Vienas iš vyrų apsimetė vestuvių planuotoju. Iš jo veido puikiai supratome, kas jis toks (žurnalistas, – aut. past.). Prisistatė emigrantu, bet net nekalbėjo lietuviškai, tik angliškai, be jokio akcento. Be to, mašina buvo su lenkiškais numeriais. Taigi, buvo aišku, kad tai – lengva provokacija. Jeigu jis tai vadina žurnalistiniu tyrimu, tai jam reikėtų stipriai mokytis“, – susitikimą su C.Liphshizu prisiminė V.Orlovas.
Pašnekovas tikino, kad tai ne pirmas kartas, kai žydų žurnalistai bando išprovokuoti „sensacingą istoriją“.
„Tokių provokacijų būna pakankamai daug. Ir visi užsakinėja vestuves. Mes, kai jau girdime vestuvių užsakymą, žinoma, kas tokie“, – tikino V.Orlovas.
Pasak jo, Kauno VII forte niekada nėra organizuotos vestuvės ar panašūs renginiai.
„Tai yra rimtas verslas, su rimtomis investicijomis, kurių mes neturime. Juk mes net leidimo prekiauti alkoholiu neturime. Niekur nerasite pasiūlymų forte organizuoti vestuves – viskas, kokią veiklą vystome, matyti mūsų feisbuke. Tai vienintelė reklama, kurią sau galime leisti. Ir ten matyti, kad užsiimame tik edukacine veikla – vaikų stovyklos ir pan.“, – sakė Kauno VII forto šeimininkas.
Kaip ir kitiems „vestuvių užsakovams“, tyrimą atliekančiam žurnalistui V.Orlovas patarė atsiųsti užsakymą elektroniniu paštu. Kai jį gavo, Kauno VII forto darbuotojai parašė, jog trūksta detalių ir paprašė konkretizuoti pageidavimus.
Man keista, kodėl kaip didžiausią nepadorumo elgesį rodo vestuves? Suprantu, jeigu tai būtų klubinė veikla, koncertas. Bet vestuvės – juk graži šventė.
„Gal ir nereikėjo taip daryti, bet „žaidėme“ iki galo. Paskutiniame laiške žurnalistas jau prisistatė, kas iš tiesų yra, ir parašė, kad atliko tyrimą. Jis paprašė papasakoti, kokia veikla vykdoma VII forte. Aš viską papasakojau“, – kalbėjo pašnekovas, pridūręs, kad jam nesupranta, kodėl tokie „tyrėjai“ paprastai provokuoja kalbomis apie vestuves.
„Man keista, kodėl kaip didžiausią nepadorumo elgesį rodo vestuves? Suprantu, jeigu tai būtų klubinė veikla, koncertas. Bet vestuvės – juk graži šventė. Kaip jau sakiau, mes net neturime leidimo prekiauti alkoholiu. Neteikiame pasilinksminimo paslaugų. Dirbame su vaikais. Visais renginiais dalinamės feisbuke. Mums tai – vienintelis reklamos šaltinis. Bet jiems ten iš principo, matyt, graudu, kad yra linksmų veidų VII forte, kai prieš daug metų čia vyko baisūs dalykai“.
Paminklas – rudenį
V.Orlovas pabrėžė, kad minėtame straipsnyje neteisingi ne tik teiginiai apie forte neva organizuojamas vestuves. Be pagrindo neveiklumu kaltinama ir Lietuvos bei Kauno žydų bendruomenė, su kuriomis VII forte šeimininkaujanti bendruomenė puikiai sutaria ir kartu yra nemažai nuveikę.
„Memorialinė zona – nemažai padaryta. Rugsėjį čia stovės paminklas, skirtas masinei kapavietei atminti. Dėl jo išvaizdos, užrašo tarėmės tiek su žydų bendruomene, tiek su kitomis institucijomis. Su savivaldybe aptarta ir paminklo apšvietimo galimybė.
Dabar toje zonoje jau yra muziejinė ekspozicija. Ji nuolat lankoma religingų žydų. Iš jų niekada negirdėjome neigiamų atsiliepimų. Priešingai, nors ekspozicijos lankymas nemokamas, jie dažnai palieka auką. Pas juos ši tradicija labai stipri, o mums – malonu, kad taip atsidėkojama. Nors patys tų pinigų neprašome ir nereikalaujame“, – sakė V.Orlovas.
Anot jo, akivaizdu, kad aistras kurstančius straipsnius rengiantys žmonės iš tiesų yra tolimi nuo pasaulinei žydų bendruomenei skausmingų dalykų.
Nemanau, kad VII fortui straipsnis pakenks. Mūsų stiprioji pusė – mes puikiai sutariame su kauniečiais. Nemažai jų žino, kas mes tokie. Gerai sutariame ir su savivaldybe, Kauno žydų bendruomene, kuri yra Lietuvos žydų bendruomenės dalis.
„Jie dirba politiniame lygmenyje. Tai (tokie straipsniai – aut. past.) yra priekaištai ne mums, o žaidimai didžiojoje politikoje. Rodant pseudo problemas, bandoma išsireikalauti didesnių kompensacijų. Juk darydami „tyrimus“ žmonės atvažiuoja specialiai, gyvena viešbutyje – kažkas už tai moka“, – kalbėjo VII forto atstovas.
Jis įsitikinęs, kad skandalingas straipsnis žalos VII fortui nepadarys. Tačiau vylėsi, jog ši provokacija nepakenks geriems santykiams su Kauno žydų bendruomene.
Su jos nariais VII forto bendruomenės nariai turi gražią tradiciją: per kiekvienas Vėlines kartu ateina į VII fortą ir uždega žvakutes, lanko muziejinę ekspoziciją, kalba apie praeitį ir ateitį.
„Vėlinės žydams nėra tokia atmintina data, kaip lietuviams. Tačiau tai proga susitikti, pasikalbėti. Būtent vieno tokio susitikimo metu ir gimė paminklo idėja“, – prisiminė Kauno VII fortą gaivinantis kaunietis.
