Jų rusiškai įdainuotą dainą iš animacinio filmuko turbūt net pakeltas naktį galėtų sudainuoti kas antras lietuvis, kuriam dabar – per 30 metų.
Tačiau labai norisi tikėti, kad po to, kai „Ryanair“ pradėjo iš Lietuvos skraidyti į tą mistinę vietovę, bent jau kai kurie nežinantys sužinojo, kad Brėmenas nėra literatūrinė išmonė. Tai prie Veserio upės įsikūręs Vokietijos miestas, kurį dar XIX a. broliai Grimai pavaizdavo kaip vietą, kurioje galima rasti sotesnį, laimingesnį gyvenimą. Grimų pasakoje mano minėti herojai keliavo į laisve garsėjantį Brėmeną ieškodami geresnio gyvenimo ir vietos muzikuoti.
Graži ši pasaka, gal net viena gražiausių mano girdėtų. Be to, pabaiga jos simboliška. Kas neatsimena, priminsiu, kad muzikantai Brėmeno taip ir nepasiekė. Keliaudami jie į savo kompaniją įtraukė princesę ir nusprendė, kad gyventi viltimi yra geriau, nei matyti tas viltis sudūžtančias, todėl nebekeliavo į Brėmeną, o pasiliko miško trobelėje.
„Norus pildantis“ asilas
Brėmeno muzikantai yra neabejotinas šio miesto simbolis. Miesto centre stovinti jų skulptūra yra daug turistų pritraukiantis ir labiausiai čiupinėjamas objektas mieste, nes tikima, kad patrynus asilo kanopas išsipildys norai.
Todėl asilo kanopos yra nugludintos ir spindinčios. Kodėl jos, pagalvojau, viešėdamas Brėmene: gal man, pavyzdžiui, būtų smagiau patrinti gaidžio skiauterę? Tiesa ta, kad tos kanopos nėra kažkokios magiškos, tiesiog patogiausiame aukštyje – nereikia niekur lipti, galima net nepasistiebus patrinti ir laukti norų išsipildymo.
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad tai nėra vienintelė Brėmeno muzikantų skulptūra pasaulyje. Panašią rasite ir Latvijoje, ir net Lietuvoje – Viduklės miestelyje. Vis dėlto Brėmenas – tikrasis Brėmeno muzikantų miestas – dėl to, manau, niekas nesiginčys.
Kas bendro tarp Brėmeno ir Kauno? Sportas
Kaip jau ir minėjau, šiuo metu į Brėmeną iš Vilniaus skraidina „Ryanair“. Negerai, kad skrydžiai vykdomi dukart per savaitę, todėl norintiems nuskristi ten savaitgaliui, nebus patogu. O keturių dienų Brėmene gal kiek daug: miestas nėra didelis, tad net pėsčiomis apeiti jį užtenka dienos arba dviejų.
Mūsų keliautojų grupelės tikslas Brėmene buvo ne patrinti asilo kanopėles, o aplankyti renginį, dėl kurio miesto gyventojai kiekvieną kartą kraustosi iš proto. Tai Brėmeno „Werder“ klubo futbolo rungtynės ant upės kranto pastatytame „Wesser“ stadione. „Werder“ vardas Brėmene toks pat šventas kaip Kaune „Žalgirio“. Sutampa net žalia ir balta spalvos, kuriomis miestas pasipuošia likus kelioms valandoms iki rungtynių pradžios, o žalia ir balta spalvomis nusidažiusi upė vis labiau platėdama pradeda tekėti stadiono link. Tai vienas įspūdingiausių reginių Brėmene.
Milijonierių miestas
Nors Brėmenas yra devintas pagal dydį Vokietijos miestas, pagal milijonierių skaičių jis yra net trečioje vietoje. Taip yra, nes miestas labai gerai išsivystęs ekonomiškai, jame klesti pramonė. Daugiau nei 3000 gyventojų dirba lėktuvų „Airbus“ gamykloje Brėmeno padalinyje. Čia gaminamos lėktuvų sparnų dalys. Mieste taip pat yra „Mecedes-Benz“ gamyklos padalinys, kuriame gaminami automobiliai.
Brėmene gaminamas ir „Beck’s“ alus. Gamykla stovi ant Veserio kranto ir kviečia turistus į ekskursijas bei degustacijas. Ekskursija su gidu kainuoja apie 10 eurų žmogui.
Jei Brėmene lankysitės ne žiemą, o šiltuoju metų laiku, tai alų pagurkšnoti galite ir įsitaisę Veserio pakrantėje bei stebėdami praplaukiančius laivus. Jie Veserio upėje nėra atsitiktinis dalykas, nes Brėmenas iki šiol svarbus Vokietijos upių uostas. Būtent dėl Veserio upės Brėmenas tapo Hanzos miestu, nes per jį vyko dideli prekybiniai sandoriai.
Didmiestis, ramybe primenantis kaimą
Nors Brėmenas yra beveik Vilniaus dydžio, būnant jame jis atrodo mažesnis ir kur kas ramesnis. Centre mažai automobilių ir daug dviračių – net ir žiemą. Nuolat kursuoja tik miesto viešasis transportas. Taip yra dėl to, jog miesto centre yra ribojamas automobilių eismas. Brėmenas laikomas pačiu draugiškiausiu miestu dviratininkams visoje Vokietijoje. Vienas iš jo merų buvo aistringas dviratininkas ir kasdien važinėjo į darbą tik dviračiu. Skaičiau, kad jo asmens sargybiniai šiuo mero pomėgiu buvo ypač nepatenkinti ir, mindami paskui merą, ne vieną vokišką keiksmažodį yra paleidę. Mintyse, tikiuosi.
Beje, daug miestiečių dėl brangaus automobilių išlaikymo jų net neturi. Jei reikia vykti už miesto, jiems paprasčiau ir pigiau yra automobilį išsinuomoti, nei turėti nuosavą. Na, o turistams miestą patogiausia tyrinėti pėsčiomis, nes centras yra labai kompaktiškas ir nedidelis.
Oficiali miesto širdis – turgaus aikštė. Joje stovi žymiausi miesto pastatai, tokie kaip miesto katedra, rotušė bei parlamento rūmai. Rotušėje yra vadinamasis poilsio rūsys (vok. Rastkeller), kuriame siūloma paragauti maždaug 600 rūšių vyno. Kai kurie čia saugomi buteliai išlikę dar nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Neoficiali miesto širdis – Šniūro kvartalas. Tai seniausias miesto kvartalas, garsus nedideliais XV–XVIII amžiaus namais ir siauromis, plytomis grįstomis gatvelėmis. Kadaise tai buvo vienas neturtingiausių miesto kvartalų, kuriame gyveno žvejai ir jūrininkai, o dabar čia įsikūrusios mažos parduotuvėlės ir kavinukės turistams. Čia yra ir pats mažiausias miesto viešbutis „Vestuvių namai“, turintis tik vieną dvivietį kambarį. Šį viešbutį dažniausiai renkasi jaunavedžiai.
Šniūro kvartale yra ir tokia siaura gatvė, kurioje negali prasilenkti net ir du žmonės, o einant ja lietui lyjant, tenka suskleisti skėtį, nes jis įstringa tarp namų sienų. Gatvelės plotis – 60 cm.
Dažniausiai visur nuvykęs ieškau, kur galima aukštai užlipti ir apžvelgti miestą bei apylinkes iš viršaus. Brėmene tą galima padaryti iš Šv. Petro katedros bokšto. Nuo jo kaip ant delno atsiveria visa panorama, taip pat ir gražioji Veserio upės krantinė Šlachtė, kuri yra populiari tarp miestiečių vieta, skirta pasivaikščioti.
Čia yra viduramžių uostelis su bulvaru. Krantinėje bei senoviniuose prisišvartavusiuose laivuose yra įsikūrę restoranai, barai. Gražu ten, bet žiemos metu vaikščioti šaltoka, nes ant upės dažnai ūžauja šalti vėjai.
Kalėdiniu laikotarpiu, krantinė lankytojus vilioja savo kalėdinėmis pramogomis. Ugniakurų bei deglų šviesoje svečius pasitinka tradiciniai amatai bei viduramžių smuklės. Sniegu dengtose Alpių kalnų trobelėse galima paskanauti Bavarijos bei Tirolio kaimiškos virtuvės gardėsių, šviežiai keptos žuvies ir karštų kokteilių.
Na, ir Brėmeno lankytojų desertas – erdvėlaivį primenantis „Universum“ mokslo muziejus.
Dauguma „Universum“ eksponatų yra simuliuojantys prietaisai, vaizdo instaliacijos ar žaidybinės inscenizacijos, padedančios lankytojams pažinti žemę, žmogų ir visatą. Čia, pavyzdžiui, galima pačiam sukelti bangas, sukurti krioklį, rankomis paliesti miniatiūrinį tornadą, klaidžiojant tamsoje pajusti, kaip veikiamos emocijos, pajusti dirbtinį žemės drebėjimą ir kitus dalykus, su kuriais realiame gyvenime ne visada norėtųsi susidurti. Dienos bilietas kainuoja 16 eurų.
Pabaigoje tiesiog rekomenduosiu: prieš Kalėdas trumpa kelionė į Brėmeną gali būti puikus per metus sukauptų laisvadienių praleidimo būdas. Skrydžių bilietų dar yra ir jie nėra labai brangūs. Paskubėkite, nes Brėmene jau prasideda kalėdinės mugės.
