Paslaptimis apgaubtas Aukų kalnas
Užlipkite ant aukščiausios Trakų pusiasalio vietos – Aukų kalno. Tai Lukos (arba Bernardinų) ežero vakarinėje pakrantėje esančio pusiasalio smaigalyje į 17 metrų aukštį iškilęs piliakalnis. Nuo šios retais lapuočių medžiais apaugusios kalvos atsiveria nuostabus vaizdas į įspūdingą ežeringą kraštovaizdį ir į Trakų salos pilį.
Nors šis piliakalnis jau nuo senų laikų vadinamas Aukų kalnu, tačiau kodėl jam duotas šis vardas – mįslė! Plačiai paplitusi legenda byloja, kad ant šio kalno buvo aukojama pagonių dievams. XIX a. viduryje Aukų kalno teritoriją tyrinėjęs grafas Eustachijus Tiškevičius rado skylėtą šaukštą. Archeologo manymu, šis šaukštas buvo naudojamas pagoniškuose aukojimo ritualuose aukų kraujui semti...
Vasaros metu nepamirškite užsukti į Aukų kalno papėdėje vykstančius renginius. Unikaliose viduramžių šventėse tarsi laiko mašina nusikelsite į viduramžių miesto gyvenimo šurmulį. Čia susirenka gausybė pirklių ir amatininkų, pristatančių puodžių, kalvių, skulptorių, juvelyrų ir kitų meistrų darbus. Įdomu tai, kad specialiai šventei įrengta pinigų kalykla kviečia pačiam nusikaldinti senovinės monetos kopiją!
Vytauto Didžiojo kelias
Pagarbos duoklę žymiems Lietuvos valdovo nuopelnams duoda Vytauto Didžiojo kelias, vedantis į kunigaikščio gimtinę – Senųjų Trakų pilį. Menant 570-ąsias kunigaikščio mirties metines, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija įrengė simbolinį Vytauto Didžiojo kelią. Išsisaugoti maršrutą galite čia.
Tai – devynios „stotelės“, išsidėsčiusios kelyje Vilnius–Trakai–Senieji Trakai, simbolizuojančios svarbius kunigaikščio gyvenimo įvykius bei asmenybes. Internete arba turizmo informacijos centre galima rasti Vytauto kelio žemėlapį, žymintį kiekvieno koplytstulpio tikslią vietą. Eidami nuo vienos iki kitos stotelės atrasite ir Šv. Jurgį, ir „Pabėgimą į Egiptą“, ir kunigaikščio tėvus Kęstutį ir Birutę, ir pačiam Vytautui pagerbti pastatytą skulptūrą su kalaviju vienoje rankoje ir Vyčiu – Lietuvos valstybės simboliu – kitoje.
„Labiausiai mėgstu vaikštinėti po Trakų senamiestį. Jis – tarsi architektūrinė mozaika, kurioje susipynusi skirtingų tautų istorija ir kultūra. Turbūt įspūdingiausias senamiesčio pastatas – karaimų šventovė kenesa, esanti senamiesčio šiaurės vakarinėje dalyje,“ – pasakoja lankytojas Gintaras.
Kenesa – tai unikalus medinis, dar XIV a. pabaigoje statytas pastatas, kuriame atsispindi karaimų architektūros ir interjero dekoravimo bruožai. Įspūdį kelia kenesos mėlynai dažytos lubos – aštuonbriaunio kupolo formos. Geometriniai ir augaliniai simboliniai ornamentai puošia maldos namų interjerą.
Šapšalo karaimų tautos muziejus
Nuo 1967 m. Šapšalo karaimų tautos muziejus suteikia lankytojams unikalią galimybę susipažinti su šios savitos tautos istorija, kalba bei religija. Tai vienintelis karaimų kultūrą liudijantis muziejus Lietuvoje. Jame galite apžiūrėti daugiau nei 300 unikalių objektų, kurie atspindi karaimų tautos istoriją, buitį bei papročius. Įdomu, kad ekspozicijoje taip pat galima apžiūrėti, kaip atrodo Egipto karaimų vedybinė sutartis ar Šapšalo rytietiškų ginklų kolekcija.
Senasis paštas
Šalia buvusios Turgaus aikštės, Karaimų ir Kęstučio gatvių sankryžoje, stovi sodrios mėlynos spalvos Senojo pašto pastatas. XIX a. pradžioje šį namą pastatė dominikonai, rezidavę netoliese stūksančioje Pusiasalio pilyje.
Po apytiksliai 50-ties metų dominikonų vienuolynas buvo panaikintas, o jiems priklausęs pastatas atiteko Trakų apskrities policijos valdybai. Neilgai trukus, vietoj policijos čia įsikūrė Rusijos imperijos paštas. Name beveik šimtmetį (iki 1960-ųjų) veikė Vilniaus apygardos pašto ir telegrafo kontora, buvo saugomas archyvas. Be to, penkiuose kambariuose apsigyveno pašto darbuotojai.
Šiuo metu pastate savo veiklą vykdo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Apsilankykite ir apžiūrėkite senąjį paštą iš išorės.
Švč. Dievo Motinos gimimo cerkvė
Į Trakų miesto architektūrinę mozaiką darniai yra įsiliejusi ir stačiatikių šventovė. Vienoje iš Trakų pusiasalio aukštumų, Vytauto ir Maironio gatvių sankirtoje stovi tradicinės struktūros ir formų mūrinė cerkvė. Švč. Dievo Motinos gimimo vardu ji pašventinta 1863 m. Kiekvienas norintis gali pasigrožėti ne tik šventovės išorės architektūra, bet ir skliautuota bei kukliai dekoruota vidine jos erdve.
Įdomu tai, kad po 1831 m. sukilimo Trakuose itin pagausėjo stačiatikių. Bendruomenei prireikė naujos cerkvės, kuriai lėšas aukojo patys parapijiečiai bei Rusijos imperatorienė Marija Aleksandrovna, skyrusi 6000 rublių. Už sėkmingas statybas inžinierius Polozovas iš Rusijos imperatorienės gavo auksinį žiedą su brangakmeniais!
Atraskite daugiau puikių maršrutų, kurie jus vedžios po Trakų ir Vilniaus rajonus: www.exploretrakaivilnius.lt. Taip pat čia galite susikurti ir asmeninį maršrutą!
