„Kai pirmą kartą atvykau į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) ir Omaną, o tai buvo beveik prieš 10 metų, norėjau sulaužyti tam tikrus stereotipus ir tai man visiškai pavyko. Pats maršrutas, kai pamatai dvi tokias skirtingas šalis, man padėjo atrasti ir savo vertybes.
JAE pasiekimai stebina mano protą, o Omano gerovė ramina širdį ir sielą. Supratau, kad tik šioje šalyje sugebu visiškai pailsėti. Žmonių ramuma, nuostabūs kvapai ir visuotinė gerovė suteikia vilčių pasauliui. O didžiausia patirtis – draugystė su vėžliais, kurie pasirodo sugeba jausti, kas juos išties myli“, – pranešime spaudai pasakoja „Makaliaus“ kelionių po Omaną ir JAE vadovė, Vidurio Rytų specialistė Edita Muraškaitė.
Editai islamo šalys nėra svetimos – ji augo auklėjama močiutės musulmonės pasakų ir todėl sako neturėjusi melagingų baimių islamui.
Edita sako, kad nereikėtų tapatinti šių kaimyninių šalių papročių – jos visiškai skirtingos, nors ir turi nemažai panašumų. JAE – technologijų ir inovacijų šalis, kuri didžiuojasi modernia architektūra, Omanas daugiau vysto savo socialinę gerovę, puoselėja gamtą bei tradicinę architektūrą.
„Prabangių smilkalų žemė. Nuostabūs kanjonai su turkio ir smaragdo spalvos vandeniu. Oazės ir datulių giraitės. Šalis tarpininkė, nukreipianti savo išteklius į vidinę kūrybą ir plėtrą. Konfliktuose nedalyvaujanti, taiki, žiūrinti „į savo vidų“. Labai autentiška, labai rytietiška. Be dangoraižių ir gigantomanijos“, – vardina, už ką pati labiausiai myli Omaną, Edita.
Į klausimą, kurios konkrečios vietos abiejose vietose labiausiai įsimintinos keliaujantiems, kelionių vadovė sako, kad Omane didžiausią įspūdį palieka Vadžiai – kanjonai su tvenkiniais, kur keliautojai patiria tikrus Indianos Džounso nuotykius.
Omanas daugiau vysto savo socialinę gerovę, puoselėja gamtą bei tradicinę architektūrą.
Vadi Šab tampa stipriausiu keliautojų gamtos patyrimu šioje šalyje. Taip pat didžiulį įspūdį palieka didžiųjų vėžlių kiaušinių dėjimas natūralioje gamtoje ir plaukiojimas turkio spalvos vandenyse Dimaniyat salose, kur nardant galima juos stebėti valgančius ar žaidžiančius.
Omanas nepalieka abejingų savo aromatais, taip pat atvykusiems nepaprastai įdomu iš arti pamatyti vietinių beduinų gyvenimus, pajusti safarį dykumoje, paragauti tradicinių valgių ir gėrimų.
JAE garsėja savo išskirtiniais moderniais pastatais, tokiais kaip dangoraižis „Burj Khalifa“, kuris primena stalagmitą. Abu Dabyje būtina pamatyti ir tarsi ananasų žievele dengtus „Al Bahr“ dangoraižius dvynius. Baltoji šeicho Zayedo mečetė apstulbina savo subtiliu grožiu.
Atvykus daug kas stebina, o mitai griūna kiekviename žingsnyje
„Kai mūsų turistai atvyksta į Omaną arba JAE, jie svajoja pasivaikščioti po miestus – Dubajų arba Omano sostinę Maskatą ir labai nustemba, kad į kavines ir prekybos centrus neveda pėsčiųjų takai. Vietiniai gyventojai čia daugiausiai juda mašinose tiek dėl karščio vasarą, tiek dėl patogumo.
Taip pat stipriai nustemba, kai suvokia, kad daugumoje kavinių nėra sėdimų staliukų ir tualetų, nes vietiniai gyventojai renkasi užsakyti maistą iš automobilių ir ten pat kavą arba arbatą gerti, kad ir su saldumynais. Taigi, pasimėgavus skania kava, man su grupėmis tenka ieškoti mečečių, nes ten tikrai bus tualetai, kas, vėlgi, būna lietuviams keliautojams didžiausiu siurprizu, nes bažnyčioje vargu ar rasi tokią įstaigą“, – šypsosi Edita.
Išlipus iš lėktuvo oro uoste galima nusiimti batus ir visą kelionę vaikščioti basam.
Dažnas stereotipas, pasak Vidurio Rytų specialistės, yra tas, kad arabai neprižiūri švaros, tad daugelis nustemba, kad JAE labai švaru, o Omane išlipus iš lėktuvo oro uoste galima nusiimti batus ir visą kelionę vaikščioti basam – gatvės, prekybos centrai, mašinų stovėjimo aikštelės plaunamos labai dažnai, taip pat kai kur viskas kvepinama. Tad tvarkingumas bei aromatai daugelį pribloškia.
„Mitas, kad JAE ir Omane gyvena tik turtingi žmonės. Šiose šalyse gyvena bei dirba žmonės iš įvairių šalių – Indijos, Šri Lankos, Filipinų, Lietuvos ir kitų Europos šalių. Jų pajamos yra skirtingos, bet gyventi ir išgyventi sugeba visi – nemačiau išmaldos prašančių žmonių – tai yra didžiulė retenybė.
Patys Omano gyventojai yra labai ramūs bei orūs ir išskirtinai taikūs, draugiški, svetingi žmonės. Kai vietiniai gyventojai papuolę į jiems nepalankias ar dviprasmiškas situacijas, kurias jiems nenorėdami sudarome, į tai visiškai nereaguoja, ramiai išlaukia ar draugiškai paaiškina, kaip ir kas, nuoširdžiai pataria“, – pastebi Edita.
Kainos kavinėse ir restoranuose lietuviškų nepralenkia
„Turiu jus nudžiuginti, paaugus kainoms Lietuvoje, net tokių turtingų šalių kainos nebesikandžioja. Už tradicinę „Karak“ arbatą moku apie 50 euro centų, kavos puodelis kainuoja nuo 1,50 iki 3 eurų. Pusė litro šviežiai spaustų sulčių kainuoja 2–5 eurus. Pietūs – nuo 5 eurų.
Brangiausiai kainuoja alkoholiniai gėrimai. Jų paprastai nenusipirksi – tik tam tikruose 5 žvaigždučių viešbučiuose ir jų kaina jau būna aukšta. Į Omaną ir JAE galima įsivežti 4 litrus savo alkoholio. Tad tie, kas žino, jo įsideda“, – šypsosi Edita.
Dovanų perka kvepalus, smilkalus, kvapus namams, datules, skaras
Į klausimą, kokius suvenyrus patartų vežtis iš šių šalių, kelionių vadovė sako, kad JAE perkanti kupranugario pieno šokoladą, „karak“, kuri yra supaprastintos masala arbatos variantas, arbatą su kupranugario pienu. Abiejose šalyse perka kvepalus, smilkalus bei kvapus namams.
„Yra gausybė kvapų, kurie nėra žinomi Lietuvoje, kurie kainuoja tikrai nedaug, o kokybė yra nuostabi. Omano „šventas“ Bosvelijos sakros kvapas – frankincensas. Karališki rafinuoti „Amouage“ kvepalai turi stabiliai aukštą kainą, todėl nerekomenduočiau jų pirkti nesertifikuotose pardavimo vietose, kad ir prekybos centruose, kur nėra „Amouage“ logotipo. Jie gali kainuoti ir 100 eurų, bet tuomet kokybė bus labai prasta, ne kartą tuo įsitikinau.
Tai yra sultonui Kubusui sukurtas kvapas, reiškiantis meilės bangą, ir jis šiuo metu daro tikras revoliucijas kvapų pasaulyje, todėl susigundyti nusipirkti tokį kvapą už pigiai nevertėtų, nes teks nusivilti“, – įspėja Edita.
Tai yra sultonui Kubusui sukurtas kvapas, reiškiantis meilės bangą.
Jau tapo įprasta, kad ji draugams parveža frankincenso sakų akmenukų, aliejaus ir smilkalų: „Omane jie tikrai nekainuoja daug. Perku juos šviežius Maskato turguje pas pardavėjus, kurie atveža Bosvelijos sakus tiesiai iš Salalos, kur Bosvelijos sakros medžių yra gausu. Su priemaišomis pusė kilogramo frankincenso kainuoja apie 13 eurų. Be priemaišų kainuoja daugiau.
Taip pat perku datules, jų sirupą ir visokiausius aromatingus prieskonius. Dar patinka arabiškos moteriškos skaros bei Omano vyriškos skaros. Jos kainuoja apie 8–15 eurų“.
Į klausimą, ar reikia derėtis dėl kainų, Edita atsako, kad jei prekeiviai yra arabai iš JAE arba Omano – jie yra labai orūs ir dėl prekės kokybės bei kainos neapgaus, tačiau derėtis vis vien privaloma. Jei pardavėjas iš kokios kitos šalies – tada reikia laikytis budriai, nes apgavysčių būta.
