„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Neatrastos Latvijos pakrantės vietos: įspūdingi švyturiai ir industrinis paveldas

Apie Latvijos paplūdimių grožį lietuviams tikrai nereikia pasakoti. Plati smėlio juosta, ošiančios pušys ir kone nė vieno žmogaus – toks paveikslas vilioja ne vieną. Tačiau tas vaizdas dar labiau pavergia, kai į laukinį Latvijos paplūdimį žvelgi iš dviejų šimtų metų švyturio viršūnės.
Latvijos industrinio paveldo objektai
Latvijos industrinio paveldo objektai / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Industrinis turizmas paprastai asocijuojasi su apleistomis gamyklomis, niūriu betonu, sena technika. Tačiau Latvijos Kuržemėje, kuri yra šalia Lietuvos, industrinio turizmo objektai suderinami ir su pasakiškais vaizdais – gali gėrėtis Baltijos pakrantės panorama arba nerūpestingai važiuoti siauruku per miškelį.

15min kartu su Kuržemės „Industrinio paveldo“ projekto vadybininke aplankė penkis objektus Latvijos vakaruose. Dar daugiau jų Latvijoje ir Estijoje rasite čia.

Karostos kalėjimas ir vandens bokštas

Liepojos rajonas Karosta yra vienas originaliausių kurortų Baltijos pakrantėje. Kadaise buvusi Rusijos imperijos kariniu miesteliu, dabar ji tapusi Liepojos dalimi ir stebina unikaliais vaizdais. Pakrantė nusėta griuvėsiais, apleistais fortais bei tvirtovių likučiais, o rajono gatvėse rikiuojasi įspūdingi raudonų plytų kariniai pastatai. Tiesa, didelė dalis jų – apleisti, apjuosti tvoromis ir draudžiančiais įžengti ženklais. Daugiau apie rajoną skaitykite čia: Imperijų paunksmėje: apokaliptinis peizažas Lietuvos pašonėje

Kaip 15min sakė turistus Karostoje lydintis Kristers Krafts, kol kas nėra aiškių planų, ką daryti su tiek daug nenaudojamų pastatų. Būtų galima juose įrenginėti butus, tačiau tam reikia milžiniškų lėšų, tad būstų kainos būtų be galo aukštos. Yra svarstoma juose rengti kultūrinius renginius, pritaikyti turizmo reikmėms.

Pagrindinis turistų traukos objektas – prieš šimtą metų pastatytas Karostos kalėjimas, kuriame dabar jau galima pernakvoti savo noru (nakvynė ant gulto kameroje – 15 Eur žmogui).

Tai – vienintelis karinis kalėjimas Europoje, kuris atvertas turistams. Čia galima pasivaikščioti niūriais koridoriais, pamatyti, kaip turėdavo leisti dienas prasikaltę kariškiai, pavalgyti praėjusio amžiaus vidurio stiliaus valgykloje. Apstu įvairiausių renginių – pradedant spektakliais ir baigiant šratastvydžiu ar pabėgimo kambariu. Aplankyti kalėjimo muziejų galima tik su gidu. Kaina vienam žmogui – 5 Eur (mokiniams – 3,5 Eur).

Adresas: Invalīdu iela 4, Liepoja

Kalėjimas yra priskiriamas ne industriniam, o tamsiajam turizmui, bet keliautojams Karostoje palengva atveriamas ir naujas objektas – buvęs vandens bokštas.

Industriniu paveldu besidomintieji čia gali apžiūrėti prieš daugiau nei šimtą metų pastatytą 30 metrų aukščio raudonų plytų pastatą. Įžengus iškart pajunti šios vietos autentiką – išlikę senieji įrenginiai, pirmajame aukšte kojas dedi ant senovinių plytelių, ant sienų matai ilgus dešimtmečius čia kabančius prietaisus, yra įrengta originalių vandens tiekimo priemonių ekspozicija. Įdomu tai, kad statinio apačioje sienų plotis siekia metrą, o viršuje – tik 38 cm. Tokia struktūra suteikia pastatui stabilumo, kurio reikia išlaikyti vandens rezervuarą viršuje.

Bokštas turėjo didelę strateginę reikšmę. Jis ne tik vandeniu aprūpino viso karinio miestelio gyventojus, bet iš aukšto pastato ir buvo koordinuojami Latvijos karių veiksmai prieš bermontininkus 1919 m.

Nors bokštas yra penkių aukštų, lankytojai gali patekti tik į tris, viršutinių dviejų dar laukia remontas. Pro gigantiškus trečiojo aukšto langus taip pat nepamatysite Karostos panoramos – vaizdą uždengia stiklo blokeliai, kurie praleidžia tik šviesą. Jeigu norite aplankyti šią vietą, reikia iš anksto susitarti dėl ekskursijos. Čia vykta ir kultūriniai renginiai, tad bokštą apžiūrėti galima per meno parodų atidarymus.

Adresas: Ģenerāļa Baloža 29, Liepoja

Aizputės vandens bokštas

Vos kiek daugiau nei 4 tūkst. gyventojų turintis Aizputės miestelis už 30 km nuo Liepojos prieš pora metų baigė įgyvendinti ambicingą projektą. Aizputė turėjo nebenaudojamą ir nereikalingą vandens bokštą. Buvo svarstoma jį susprogdinti, tačiau galiausiai nugalėjo originalesnė idėja – jis buvo paverstas apžvalgos bokštu. Įsigiję 1 Eur kainuojantį bilietą lankytojai apylinkes 360 laipsnių kampu gali apžiūrėti iš 21 metro aukščio.

Čia, priešingai nei Liepojos vandens bokšte, autentikos mažiau, bet viskas šiuolaikiškai pritaikyta turistams – apačioje pristatoma trumpa istorija apie bokštą, yra nedidelis modelis, kokia sistema anksčiau buvo pumpuotas vanduo. O pakilus laiptais atsiveria pačios Aizputės ir ją supančių miškų panorama. Įrengti ir stacionarūs žiūronai. Beje, į bokštą yra įlipta ne tik laiptais – čia alpinistai praėjusiais metais yra pakvietę į renginį, kurio metu į bokštą įlipta siena iš išorės.

Adresas: Atmodas iela 32 C, Aizputė

Užavos švyturys

Už 18 km nuo Ventspilio, miškų netoli Užavos pakraštyje stovi nedidelis, bet pribloškiančius vaizdus dovanojantis švyturys. Įkopus į 19 metrų bokštą iš tikrųjų atsiduri 44 metrų virš jūros lygio aukštyje, nes statinys iškilęs ant stataus skardžio. Nuo jo kiek akys aprėpia į abi puses driekiasi beveik tuštutėlis Baltijos jūros paplūdimys – tik nusileidusi nuo švyturio bangomis džiaugėsi saujelė turistų.

Pirmasis švyturys šioje vietoje buvo pastatytas 1879 m., tačiau gerokai nukentėjo apie abu pasaulinius karus. Galiausiai jis buvo atstatytas ir atvertas turistams, bilieto kaina į jį nesiekia net euro. Akinamo baltumo švyturys atrodo tarsi iš paveikslų – atrodo, kad būtent tokį švyturį kiekvienas mūsų piešdavo dar vaikystėje. Tiek švyturio formą, tiek už jo plytinčius miško, paplūdimio ir jūros vaizdus. Idilišką vaizdą tik dar labiau sustiprina švyturio prižiūrėtojų augintiniai – be galo draugiška vilkšunė ir katė, kuri glostymo reikalavo prigulusi tiesiai prieš kameras.

Iki švyturio veda keliukas pro idealaus grožio mišką, iš uogienojų tiesiomis linijomis į dangų čia šauna įvairaus pločio pušys ir pušelės. Keliukas siauras, tad pamačius iš kitos pusės atvažiuojantį automobilį teks pasistengti, kad prasilenktumėte. Tačiau jeigu tą sugebėjo padaryti turistų grupę vežantis didelis autobusas – sugebės bet kas.

Adresas: Užava, Ventspilio apskritis

Ovišų švyturys

Jeigu lankotės Venstpilyje, būtų apmaudu neaplankyti už 29 km nuo jo stovinčio seniausio švyturio Latvijoje. Daugiau nei du šimtus metu skaičiuojantis statinys iki šių dienų išlikęs toks, kaip ir buvo. Jei Užavos švyturys yra nedidukas, jaukus, tai Ovišų – galingas, jo konstrukcija sudaryta iš dviejų bokštų. Mažesniuoju (3,5 m skermens) lipi besisukančiais laiptais, o kiekviename aukšte galima išlįsti į didesnįjį (11,5 m) bokštą.

Įveikus visus laiptelius atsiduri daugiau nei 30 metrų aukštyje. Iš vienos pusės – Baltijos jūra. Kitoje pusėje akys net nemato besidriekiančio miško krašto.

Šiam švyturiui verta skirti daugiau laiko. Ne tik dėl to, kad jis yra didesnis, ir vien kopimas pareikalaus daugiau jėgų. Įsigiję 80 ct kainuojantį bilietą į švyturį, skirkite laiko apžiūrėti ir gretimam pastate esančią nedidelę, bet įdomią ekspoziciją apie navigacijos istoriją. Teritorijoje taip pat gausu ir įvairių navigacinių objektų, naudotų įvairiais laikais.

Planuojant kelionę į Ovišų švyturį verta pažiūrėti į renginių kalendorių. Neįprastoje erdvėje būna rengiami ir koncertai, kurie savo išskirtine akustika privilioja daug lankytojų.

Adresas: Ovišai, Targalės seniūnija

Ventspilio siaurukas

Siaurojo geležinkelio trasa Ventspilyje tikriausiai yra gerai žinoma keliaujantiems su vaikais – pramoga būna ir pats važiavimas, o ir traukinys nugabena prie nuotykių parko. Tačiau pasivažinėti siauruku verta ir besidomintiems industriniu paveldu.

600 mm pločio bėgiais kursuojantis traukinys Pirmojo pasaulinio karo metais gabendavo karinius krovinius ir dalinius, vėliau buvo susisiekimo priemonė tarp Ventspilio ir nuošalių žvejų kaimelių bei vienkiemių. Dabar lokomotyvas su dviem keleiviniais vagonais po Ventspilį važinėja dviejų ilgių trasomis – 1,4 km ilgio Rato ir 3,0 km ilgio Kalno.

Tam, kad siaurukas būtų ne tik transporto priemonė link lankytinų Ventspilio objektų, įdėta daug laiko ir pastangų. Pūškuoja šimtametis lokomotyvas, kurių pasaulyje likusios tik kelios dešimtys, o iš jų važiuojančių – vos keli. Personalas vilki istorines uniformas iš praėjusio amžiaus antrojo-trečiojo dešimtmečių. Net bilietų dizainas atkartoja senuosius laikus, yra atstatytos stoties pastatų, depo kopijos. Įdomu stebėti ir kaip galinėje stotelėje lokomotyvas apsukamas tokiu pat būdu, kaip ir kadaise – ant grįžračio.

Adresas: Riņķa iela 2, Ventspilis

15min Latvijoje lankėsi Kuržemės „Industrinio paveldo“ kvietimu. Įtakos straipsnio turinio tai neturi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“