Senųjų žvejybos laivų aikštelėje, kur įkurdintas naujasis eksponatas, lankytojai gali apžiūrėti ir didžiausią muziejaus eksponatą – vidutinį žvejybos tralerį „Dubingiai", tradicinę Kuršių marių burvaltę kurėną ir kitus laivus. Tiesa, dabar Jūrų muziejų gali lankyti tik Klaipėdos miesto gyventojai dėl šalyje tebegaliojančių judėjimo suvaržymų.
Matyt visi berniukai, kaip ir Žiulis Vernas, vaikystėje svajoja pasidaryti povandeninį laivą ir išplaukti juo tirti povandeninio pasaulio paslapčių. O iš Pasvalio kilęs medikas Jonas Velžys ne tik svajojo, bet ir įgyvendino savo svajonę – 1968 metais sukonstravo pirmąjį Lietuvoje povandeninį laivą, pavadinęs jį skambiu „Lituanika – 01“ vardu.
Dažnas jį galėdavo pamatyti pastatytą pravažiuodamas pro Velžio namą, pastatytą netoli gatvės kieme ir laukiantį tų dienų, kai bus nukeltas nuo asfalto į vandenį.
Tiesą sakant, vandenų „Lituanika – 01“ taip pat išbandė nemažai. Juo buvo plaukiota Kuršių mariose, Šventosios valstybiniame jūrų uoste, Dangės upėje, Estijos pakrantėse ir kitur. Laivas jau buvo eksponuotas Estijos Laivybos muziejuje.
Šis povandeninis laivas, pasak jo kūrėjo, labai paprastas: paėmęs vandens, t. y. šlapią balastą, jis skęsta, o balastą išstūmus suspaustu oru, kyla. Tam, kad jis plauktų, sumontuoti trys varikliai: galingas benzininis sovietinio karinio sunkvežimio GAZ-52 ir du elektriniai varikliukai su akumuliatoriais. Laivas gali pasiekti apie 12 mazgų greitį ant vandens, o po juo – 6 mazgų.
Povandeninis laivas sveria apie 5 tonas, yra apie 7 metrų ilgio ir pusantro aukščio, gali panirti į 15 m gylį, tačiau dažniausiai juo plaukiojama periskopiniame gylyje, kai oras į vidų patenka pro virš vandens esantį vamzdelį.
Jonas Velžys pasakojo, kad nuo vaikystės jį traukė jūra ir laivai. Tačiau jūrininkų sovietmečiu jam nebuvo leista tapti, nes jo tėvai ir jis pats – tremtiniai. Todėl savo svajonę jis pavertė unikaliu hobiu: batiskafas „Lituanika – 01“ jau skaičiuoja šeštą dešimtį, o jo kūrėjas išnaudoja kiekvieną galimybę panirti su juo į naują vandens telkinį.
