Juodoji dėžė visai ne juoda
Iš tiesų juodosios dėžės net nėra juodos. Jos yra nudažytos ryškia spalva, vadinama „tarptautine oranžine“. Paprastai šis atspalvis asocijuojasi su San Frasisko Auksinių vartų tiltu ar mokinių bei studentų naudojamu žymikliu (markeriu). Taip siekiama, kad įrenginiai lėktuvo nuolaužų krūvoje būtų kiek įmanoma labiau matomi.
Tikrasis pavadinimas – kitoks
Juodosios dėžės nėra tikrasis įrenginių pavadinimas, daugybė žmonių nežino, kodėl šis terminas vis dar vartojamas. Vieni mano, kad to priežastis – paslaptingos įrenginių savybės. Kiti spėlioja, kad tai susiję su spalva – nuolaužose rasti prietaisai paprastai būna padengti pelenais.
Kad ir kokia būtų to priežastis, greičiausiai neišgirsite aviacijos profesionalų, vartojančių pavadinimą juodosios dėžės. Jie kalba apie „skrydžio duomenų registratorius“ arba „lakūnų kabinos balso įrašymo įrenginius“.
Du komponentai
Techniškai lėktuve nėra vienos juodosios dėžės. Tai – įrenginys, sudarytas iš dviejų dalių: skrydžio duomenų registratoriaus (FDR) ir lakūnų kabinos balso įrašymo įrenginio (CVR).
Skrydžio metu FDR registruoja informaciją apie patį lėktuvą, pavyzdžiui, kryptį ir greitį, o CVR įrašinėja įgulos pokalbius, radijo ryšiu perduodamą informaciją, variklio garsus ir įspėjamuosius signalus.
Kartais FDR ir CVR yra sujungiami į vieną įrenginį, tačiau paprastai tai – du atskiri prietaisai. Be to, juos pagaminti atsieina nepigiai. Skrydžio duomenų registratoriaus ir lakūnų kabinos balso įrašymo įrenginio sistemos gamyba gali atsieiti 10–15 tūkst. dolerių (8,9–13,36 tūkst. eurų).
Žmogiškosios klaidos faktorius
Žmogiškosios klaidos faktorius išlieka viena pagrindinių priežasčių, kodėl juodosios dėžės vis dar naudojamos. Šeštajame dešimtmetyje komercinių lėktuvų aviakatastrofas padėjęs tirti australų mokslininkas Davidas Warrenas teigė, kad jei tyrėjai žinotų, kas nutiko prieš lėktuvui nukrentant, būtų paprasčiau sustiprinti kitų skrydžių saugumą.
Nors pasitaiko ir mechaninių gedimų, dažniausia aviakatastrofų priežastimi išlieka pilotų klaidos. Greičiausiai dėl to egzistuoja ne tik skrydžio duomenų registratorius, bet ir CVR.
Įrašinėjama į atminties korteles
„The Insider“ rašo, kad iš pradžių skrydžio duomenų registratoriai įrašinėdavo duomenis į magnetines juosteles. Vėliau dėl technologinės pažangos duomenis imta įrašinėti į kietas atminties korteles, kurios naudojamos ligi šiol.
Šiandien atminties kortelės laikomos titaniniame ar plieniniame dėkle. Taip svarbūs duomenys išlieka saugūs net ir tuo atveju, jei registravimo įrenginiai aviakatastrofos metu yra visiškai sunaikinami.
25 valandos skrydžio duomenų
Lakūnų kabinos balso įrašymo įrenginys įrašinėja tik dvi paskutines valandas garso medžiagos, užsipildžius atminčiai imama garsus įrašinėti iš naujo. Savo ruožtu FDR gali sutalpinti iki 25 valandų informacijos apie lėktuvo padėtį, greitį ir degalų lygius.
Iki 1000 parametrų vienu metu
Skrydžio duomenų registratorius vienu metu gali sekti iki tūkstančio skirtingų parametrų, įskaitant degalų lygius, temperatūrą, kryptį, greitį ir t.t. Nuo 2008-ųjų reikalaujama, kad visi nauji lėktuvai vienu metu fiksuotų mažiausiai 91 parametrą.
Rasti vandenyne? Įmanoma
Kiekvienas skrydžio duomenų registratorius turi įrankį, vadinamą „povandeninės lokacijos spinduliu“ (ULB) – jis padeda aptikti lėktuvą, nukritusį į vandens telkinį. Vos atsidūręs vandenyje ULB išsiunčia akustinį signalą, kurį vykdantieji paiešką gali aptikti specialiu įrenginiu.
Įrenginiai – lėktuvo gale
Nors CVR įrašinėja garsą lakūnų kabinoje, joje galima rasti tik kelis mikrofonus – pats įrenginys stūkso lėktuvo gale. Kadangi ši lėktuvo dalis aviakatastrofų metu paprastai nukenčia mažiausiai, tokia lokacija neleidžia visiškai sunaikinti FDR ir CVR.
Klausytis gali ne visi
Kai po aviakatastrofos FDR ir CVR randami, įrenginiai nugabenami į specialią laboratoriją, kurioje atliekama analizė. Atkūrus duomenis, jie perduodami specialiam iš aviacijos ekspertų sudarytam komitetui. Perklausę CVR įrašus ir išanalizavę FDR duomenis, jie bando nuspėti, kas sukėlė incidentą.