Tai itin retas meteorologinis reiškinys, kai vėjas pažeme ridena sniego gabalus ir taip suformuoja simetriškus ritinius. Procesas panašus, kaip statant sniego senį, tačiau čia darbuojasi tik gamta.
Tam, kad šie sniego ritiniai susivyniotų, reikia:
- gana plono, drėgno sniego sluoksnio ant žemės;
- po tuo sluoksniu turi būti medžiaga, prie kurios nelips šlapias sniegas, pavyzdžiui, ledas ar miltelinis sniegas;
- vėjo, kuris yra pakankamai stiprus, kad pajudintų sniego spurgą, bet ne per stiprus, kad jį nupūstų;
- arba gravitacijos, ridenant sniego spurgas nuo kalno.
Sniego spurgos prasideda kaip stora sniego plokštė, kurios paviršiaus sluoksnis yra labai artimas savo tirpimo temperatūrai, „The Telegraph“ sakė JK „Met Office“ meteorologijos dėstytojas Frankas Barrowas.
Tai reiškia, kad oras turi būti pakankamai šiltas ir saulėtas, kad paviršiaus sluoksnis būtų drėgnas ir purus, bet ne toks šiltas, kad pradėtų tirpti.
„Viršutinis sniego sluoksnis tampa šiek tiek lipnus, o tada reikia gana stipraus vėjo“, – sakė Barrowas.
„Lipnų sluoksnį vėjas nulupa nuo šaltesnio ir miltingesnio sniego ir taip pradeda formuoti sniego spurgą.“
Priklausomai nuo to, koks stiprus vėjas, lygus sniego paviršius ir kiek leidžiama riedėti, sniego spurgos dydis gali svyruoti nuo teniso kamuoliuko dydžio iki daugiau nei pusės metro aukščio.
Vis dėlto jiems sunku įgauti tokį dydį, nes sniegas turi turėti tik reikiamą elastingumą, o dėl tuščiavidurės formos naujai suformuotą sniego spurgą galima lengvai nupūsti ir sunaikinti, jei vėjas yra per stiprus.
