Savaitgalio nuotykis prasidėjo nuo to, kad paskambino pasaulinio lygio šefas, žymiojo Gordono Ramsay patikėtinis Ruslanas Puskepanis ir pakvietė vakarienės. Ne, ne San Fransiske. Pasvalyje!
Ar čia tas pats Pasvalys?
Vėliau lyg tarp kitko paklausė, kada eisiu į pirtį – prieš vakarienę ar iš ryto? Kokios čia pinklės? Ar tikrai čia, Pasvalyje, mano gimtajame mieste? Be to, kur nakvosiu? Po galais, ir kodėl turėčiau nakvoti Pasvalyje, kai iki namų galiu per valandą grįžti automobiliu? Ar verta?
„Verta. Atsipalaiduokit. Naudokitės. Pasidžiaukit Pasvaliu“, – ramiai taria Ruslanas ir labai atsargiai paprašo vos kelių kadrų prie jo geros pažįstamos sumaketuotos rėmėjų sienelės. Sako – tiesiog fiziškai neranda, kas tą vakarą nufotografuotų.
Sienelė? Pasvalyje? Ar čia tikrai apie Pasvalį kalbame? Aš juk pažįstu šį miestą. Čia baigiau gimnaziją, išlaikiau vairuotojo pažymėjimą. Kas vakarą vengdavau trainiotis po miestą, kad negaučiau į galvą, o prireikus pėsčiomis pareidavau į namus Valakėliuose.
Kartais važiuodavau dviračiu. Keliaudavau per miesto parką. Tik per Lėvenį Skėriuose perbristi reikėdavo.
„Tai parke jūs ir nakvosite. Kempingo nameliuose, netoli stadiono“, – lyg skaitydamas mintis ištaria garsiojo Gordono Ramsay patikėtinis. Darosi smalsu. Anuomet ten nebūdavo jokių namelių. O gal čia ne tas parkas ir ne tas stadionas? Jau visai Pasvalio nepažįstu?
Maisto džiazas
Atėjo lemtingasis gurmaniškas vakaras. Veiksmas – prie Pasvalio kultūros centro prisišliejusioje kavinėje. Taip ji ir vadinasi – „PKC Cafe“.
Kaip vėliau sakė jauna kavinės šeimininkė Edita – tai ne restoranas, tačiau kolektyvas mėgsta iššūkius. Būtent su tokiais žmonėmis mėgsta dirbti ir į gimtinę kartais sugrįžtantis Ruslanas.
„Sudėjau produktus – gražu. Suplakiau – dar gražiau“, – pasakojo apie sriubos gimimą Ruslanas.
Kavinės personalas kelias valandas ruošėsi. Kultūros centro kieme rūko kepsninė. Viena iš vakaro vedėjų – žinomas televizijos veidas ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ atstovė Daiva Tamošiūnaitė.
Vienas po kito keliauja patiekalai. Pirmiausia – sriuba. Vegetariška – žalių žirnelių su kiaušiniu marškinėliuose ir rikota. Nustebino tai, kad patiekalas šaltas. Įprasti lietuviui produktai, tačiau gamyba – kitokia.
Vėliau – rūkyta lašiša su imbieru ir citrinų jogurtu. Netrukus po to – jautiena su grybais, svogūnų piure ir žolelių plutele.
Porcijos nedidukės, tačiau jau buvo gana sotu, kai atnešė avienos su baklažanais, morkomis, žolelių aliejumi ir degintų daržovių padažu. O kaip be deserto – rozmarinų, citrinų ir žaliųjų agurkų panakota su migdolų trapučiu.
Keistas jausmas – kai maistas kokybiškas, kiekis gali būti visai nedidelis. Jautiesi sotus pustuščiu skrandžiu. O dar per pertraukėles jaunas pasvalietis muzikantas Rokas Mainonis vis kažką gražaus pagroja saksofonu.
Tai, ko nematyti
Tąkart susirinko nemažai šios vakarienės rėmėjų. Iš pradžių visus tarsi laikė suveržti švarkai, tačiau po degustacijos visi jau buvo visiškai atsipalaidavę ir laimingi.
Dar laimingesni visi tapo, kai vietinio laikraščio redaktorius ir šiaip uolus kultūros veikėjas Viktoras Stanislovaitis tarmiškai visiems papasakojo, kaip jis čia atsidūrė.
Kaip gyveni? Gerai! Šiek tiek vidinis kraujavimas, temperatūra nekrenta – bet tai smulkmenos. Rūpinuosi degustacija Pasvalyje.
Jis kalbėjo ne apie maistą, nors, kaip sakė, tai buvo skaniausia, ką kada yra valgęs: „Galima būtų daug pasakoti, kaip žmogus nukeliavo nuo nulio iki Mėnulio. Bet dabar ne apie tai. Prieš daugiau nei mėnesį sulaukiau eilinio Ruslano skambučio. Kaip gyveni? Gerai! Šiek tiek vidinis kraujavimas, temperatūra nekrenta – bet tai smulkmenos. Rūpinuosi degustacija Pasvalyje. Bet juk – ne sloga. Tu po auglio operacijos! Neturiu tokiems niekams laiko.“
Dažniausiai visi vieši pasakojimai spaudoje ar televizijoje apie Ruslaną prasideda taip – vaikystėje daug kentėjo, tačiau, kaip minėjo V.Stanislovaitis – pasiekė neįtikėtinai daug.
Bet daug svarbesni dalykai šiame žmoguje jau atrodo mistiški. Kai žmogus daug pasiekė, jis tuoj pat pradėjo žygius į savo mylimą gimtinę, pas mylimus Saločių žmones, į be galo artimą Pasvalį.
Panašu, kad ne tam, jog pasigirtų savo pasiekimais. Jis nenusakomomis galiomis sutraukia daugybę žmonių ir meno kolektyvų į savo „Trispalvį vakarą“ Saločiuose. Taip ir čia – pritraukė daugybę rėmėjų ir pagalbininkų į degustaciją su visais Pasvalio privalumais.
Ruslanas iškart užsiplieskia lyg degtukas, jei tik kas pradeda didžiuotis – savo turtais, kilme ar ryšiais. Jo restorane visi yra lygūs.
Pasakojo, kad kartą restorane žmogus jam prisistatė taip – aš esu VIP. Virėjas jau turėjo jam atsakymą – pas mus mus visi klientai vienodi. Jei norite, galime padidinti kainą 20 procentų.
Čia lyg Perkūnas nutrenkia – senos socialinio tinklo nuotraukos išduoda, kad ant Ruslano nugaros ištatuiruota keletas hieroglifų. Jie lyg ir turėtų reikšti angelo ženklą.
Vargai vaikystėje, tik iš artimiausių išsprūdusi žinia apie auglį. Ir jis vis tiek toks pat – nesikeičia – atiduoda visą save, o iš kitų nereikalauja nieko. Visi veržiasi padėti patys, o likimas talžo net tada, kai, rodos, jau viskas baigėsi. Jis jau kalba apie būsimąjį „Trispalvį vakarą“ Saločiuose – savo trisdešimtąjį gimtadienį.
Nakvynė ir baseinas – už 16 eurų
Jau gerokai vėlu. Viduje pasidžiaugi, kad sutikai nakvoti. Po tokios palaimos visai nesinori dar valandą trenktis į savo įprastus namus ir sugadinti neįprastą savaitgalį.
Iki namelių – Pasvalio kempingo – palydi jaunas vaikinas Kostas. Tik kitą dieną paaiškėja, jog tai naujasis šių namelių vadovas. Anksčiau savivaldybės įsteigti nameliai buvo labai nepopuliarūs, niekas jų nežinojo.
Kostas Butkus – vos 21-erių vaikinas – per trumpą laiką sugebėjo pakeisti ar suremontuoti nugyventą inventorių, įtraukti kempingą į visus reikiamus „internetus“. Sako, kad namelių ant ratų savininkai net pašoko iš džiaugsmo – kur jūs anksčiau buvote!
Pasirodo, tai pigiausia galimybė apsinakvoti įvairiausiems keliautojams visame „Via Baltikos“ kelyje. Žmogui – 10 eurų. Užsisakant internetu gali būti keliais eurais brangiau.
Visas kalbas nustelbia rytas šiame parke. Tąkart rūkas vietomis sluoksniavosi, o pro jo mėlynumą brovėsi rudens raudonis.
Absoliuti ramybė ir tas jausmas, jog kažkur šalia būtinai turi būti jūra.
Pasakiška gamta. Pasvalio parkas nuo seno garsėja tuo, kad primena gražiai sutvarkytą mišką. Pušynai, paplūdimys prie Lėvens, sporto kompleksai, ežeras su salomis ir daugybė jau nuo seno išlikusių ir naujų galingų medžio skulptūrų.
Nakvynė užskaityta. O ką veikti iš ryto? Jau teko nemažai girdėti apie Pasvalio baseiną. Vietiniai sako, jog jis labai gerai išsilaiko, nes kartu yra ir sporto kompleksas, kur treniruojasi žinoma „Pieno žvaigždžių“ komanda.
Gal ir tiesa, juk jau keletą metų tenka girdėti ir joniškiečių ar pakruojiečių liaupses – daugelis savaitgalius leisdavo šiame baseine su pirčių kompleksu. Pasakojama, kad pirmaisiais baseino veikimo metais vietiniai čia nepakliūdavo. Susidarydavo milžiniškos eilės iš aplinkinių rajonų gyventojų ir Latvijos piliečių. Dar reikėtų pridėti, kad aplinkiniuose rajonuose daugelis savivaldybių pūtė pažadus savo gyventojams įrengti baseinus, tačiau tai pavyko turbūt tik Radviliškiui.
Paprastą dieną apsilankyti dviem valandoms tekainuoja 6 eurus. Moksleiviai pasakoja, kad jiems čia visa treniruotė ir atsipalaidavimas pirtyse kainuoja faktiškai eurą per dieną.
Ką turime? Jau visą vakarą, naktį ir rytą nedideliame, bet spalvingame provincijos miestelyje. O kur dar Žaliasis šaltinis, girnų muziejus, grojanti Antanėlio skulptūra, žavingai atsinaujinęs centras, eglynais ir koplytstulpiais subujojusi Baltijos kelio atminimo vieta. Kavinė prie kultūros centro – tikrai ne vienintelė vieta, kur Pasvalyje galima skaniai pavalgyti. Sako, senoji akmeninė pirtis kitoje pusėje Žaliojo šaltinio jau virto prašmatniu restoranu.
O baseinas – ne vienintelė pramoga visai šeimai. Dar yra smegduobių parkas. Būtent smegduobėmis ir istorijomis apie jas Pasvalys yra vertas išskirtinio jūsų dėmesio – pramoga su trupučiu baimės.
