Apie gido kelią pradėjo galvoti anksti
Paklaustas, kaip nusprendė tapti gidu, Kasparas papasakoja istoriją iš vaikystės. „Gal šeštoje klasėje atėjau į anglų kalbos pamoką nepasiruošęs teksto užduotam pasakojimui. Šioje situacijoje nepasimečiau, sukausi iš padėties ir papasakojau istoriją ekspromtu“, – prisipažįsta Kasparas.
Į tokį poelgį sureagavo ir mokytoja, pasakiusi, jog taip gerai kalbėdamas, Kasparas turėtų tapti gidu. „Ši mintis taip ir neiškrito iš galvos nuo pat šeštos klasės“, – pasakoja dabar gidu jau dirbantis vyras. Tarp jo interesų buvo ir istorija, o dėl to, kad su šeima keliaudavo nedaug, labai traukė ir kelionės. Taip, pabaigęs mokyklą, Kasparas įstojo į turizmo krypties studijas.
Iššūkių kupinas kelias link turizmo kompanijos atstovo
Dar studijų metais, praktikos metu, Kasparas jau gavo galimybę išbandyti tikro turizmo darbą: „Praktikos metu pabuvau transfermenu“, – karjeros pradžią prisimena jis. Jo kasdienės pareigos iš pažiūros skambėjo gana paprastai: asistuoti pervežant žmones į viešbučius ar ekskursijas populiariuose turizmo taškuose.
Tačiau tai tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paprasta. Iš tiesų darbe laukė ilgos, dažnai nepatogios darbo valandos. „Buvo sudėtinga, bet tai – turizmo virtuvės dalis, nuo kurios turbūt pradeda visi“, – mintimis dalijasi gidas. Iššūkiai čia nesibaigė: pagaliau tapęs kelionių organizatoriaus „Itaka“ atstovu, vyras padirbėti suspėjo vos kelis mėnesius. „Pasaulį sukaustė pandemija, dėl kurios beveik metus praleidau Lietuvoje, nekeliaudamas“, – sako Kasparas
Pandemija pasibaigė, o Kasparas sėkmingai sugrįžo į mylimą darbą. Jau kurį laiką antraisiais namais jis vadina būtent Madeirą, kurioje pasitinka, išlydi bei pagelbėja atvykusiems keliautojams. „Šis darbas mane iki šiol kasdien nustebina. Visuomet turiu erdvės mokytis, augti“, – pasakoja gidas.
Madeira: visos salos grožybės pasiekiamos ranka
Kalbėdamas apie Madeirą, Kasparas neslepia susižavėjimo vulkaninės salos gamta, kurią vadina viena pagrindinių priežasčių apsilankyti šioje kelionių kryptyje. „Čia auga praktiškai visas pasaulis, įskaitant tai, ką rastume Australijoje ar Pietų Afrikos Respublikoje“, – tvirtina gidas.
Įspūdį palieka ir kalnais įrėmintas kraštovaizdis. „Juk Lietuvoje mes matome tik neaukštas kalvas, tad Madeiroje itin verta leistis į žygį tarp aukščiausių salos viršūnių (Pico Arieiro ir Pico Ruivo)“, – rekomenduoja Kasparas. Tiesa, jis iškart perspėja, kad šis žygis nėra paprastas ir reikalauja didesnio fizinio pasiruošimo, bet norintys lengvesnių pasivaikščiojimų, Madeiroje tikrai ras sau tinkamą maršruto ilgį ir sudėtingumą.
Gidas taip pat lygina šią salą su kitomis lietuvių jau pamėgtomis kryptimis ir čia randa privalumų, kurių kitur nėra: „Madeira yra labai optimalaus dydžio vieta keliavimui: čia visi atstumai trumpi, pavyzdžiui, salos sostinė Funšalis iš bet kurio salos taško pasiekiama vos per valandą ar dvi. To nerasite, pavyzdžiui, Balkanuose, Egipte ar Turkijoje, kur didžiąją dalį kelionės gali sudaryti būtent pervežimai“.
Ko praleisti nevalia
Bet kelionėje svarbu ne tik atstumai, o ir tai, ką juos įveikus galima surasti. Madeiroje kiekvienas kampelis kupinas unikalių lankytinų objektų. Kasparas išskiria Porto Moniz lavos baseinus, kurie natūraliai susiformavo prieš 500 000 m., nepaisant metų laiko, vanduo juose išlaiko pastovią 18 laipsnių temperatūrą.
„Aplankyti būtina ir mistiškąjį Fanal mišką, kuris visada paskendęs rūke. Tačiau viena iš gražiausių ir lengviausiai pasiekiamų vietų Madeiroje mano akimis – Sao Lourenco iškyšulys, kelionė per jį nėra ilga, bet kupina nepamirštamų vaizdų ir įspūdžių“, – rekomenduoja Kasparas.
Kalbant ne apie gamtinius objektus, mažiau žinomas, bet tikrai vertas dėmesio – Porto da Cruz uostas, kuris yra apsuptas neįtikėtinai gražių vaizdų ir turi fantastišką paplūdimį, itin mėgstamą banglentininkų.
Paprastai, bet neprastai: ką verta paragauti Madeiroje?
Madeiroje ypatinga ir vietinė virtuvė. Kasparas pabrėžia, kad portugalų virtuvė yra itin paprasta, tačiau kupina ryškių skonių. Jis sako, kad Madeiroje privalu paragauti jūros gėrybių.
„Čia jos šviežios ir ką tik ištrauktos iš jūros. Populiarūs moliuskų patiekalai, o taip pat visiems patinka ir espetada – jautiena, tradiciškai patiekiama kubeliais, pervertais lauro šakele, kurių gausite kiekviename restorane. Šis patiekalas itin lengvas ir praktiškai nesugadinamas, tad verta drąsiai ragauti“, – pataria gidas.
Madeiroje privalu paragauti jūros gėrybių.
Nors gali nuskambėti neįprastai, bet dar vienas tradicinis Madeiros salos patiekalas espada – žuvies filė (juodoji kalavija), patiekiama su bananu ir jūros kopūstais. Nors lietuviui šis derinys gali nuskambėti netikėtai, bet iš tiesų patiekalo skonis tikrai vertas dėmesio. Greta žuvies, Kasparas išskiria ir patiekalą pavadinimu lapas, tai moliuskai, patiekiami ant mažos čirškiančios keptuvės savo kriauklytėse, pagardinti sviesto ir česnako deriniu, kuriuos, gido teigimu, tikrai verta paragauti.
