Šešios Poncos salos vakarinėje Italijos pakrantėje yra Tirėnų jūroje, pakeliui tarp Romos ir Neapolio. Mažiau žinomos tarp užsienio turistų, jos – populiari romiečių vasaros atostogų vieta. Susisiekimas iš Romos labai patogus – traukinys važiuoja iki Formijos miesto, nuo kurio raketa antrą pagal dydį salą, Ventotenę, pasiekiame per valandą. Šios vulkaninės salos, skalaujamos žydros jūros, sudaro dvi grupes. Šį kartą apie 2 pietrytines salas – Ventotenę ir Santo Stefaną.
Mažas, jaukus ir itin spalvingas Ventotenės salos senamiestis, nedidelis uostas ir nuostabi gamta – net mintis nekiltų, kad ši mažytė, vos 3 km ilgio sala, kaip ir kitos Poncos salos, garsios savo kraupia ir marga istorija. Kitaip jos yra žinomos kaip kalėjimų salos.
Į Ventotenę senovės Romos laikais imperatoriai tremdavo savo žmonas ar giminaites už neištikimybę (arba tiesiog norėdami jomis atsikratyti politiniais sumetimais). Ne viena moterų karta čia sulaukė savo gyvenimo pabaigos. Štai Imperatorius Augustas dėl neištikimybės į šią salą buvo ištrėmęs savo dukrą Juliją. Jos vilos (Villa Giulia) mozaikos išsilaikiusios iki šių dienų. Gana gerai išsilaikę pamatai ir saloje atostogauti mėgusių senovės romėnų vilų – dabar tai saugoma archeologinė zona itin vaizdingoje vietoje, paskendusi gėlėse.
Cezario laikais salos buvo naudojamos kaip poilsio bei trėmimų vieta, o po dviejų tūkstančių metų šios vietos fašistų buvo naudojamos tuo pačiu trėmimo tikslu.
Štai Ponca sala veikė kaip kalėjimas Mussolinio priešininkams, o Ventotenėje buvo kalinamas ir Altiero Spinelli – laikomas vienu iš idėjinių Europos Sąjungos sukūrimo „tėvų“. Čia jam pastatytas monumentas.
Šalia Ventotenės salos iš horizonto nedingsta dar mažesnė (vos 400 m skersmens) negyvenama Santo Stefano sala – tuščia, išskyrus čia stūksantį didžiulį buvusį kalėjimą. Čia iki 1965 m. buvo kalinami ir kankinami nusikaltėliai, mafijozai ir anarchistai – vienu metu kalėdavo net 800 kalinių. Galima užsisakyti specialią ekskursiją į šią kraupią vietą. Beje, norintiems salą įsigyti – tereikia turėti 20 mln. eurų (kalėjimas į kainą neįskaičiuotas).
Šios salos taip pat susijusios ir su mitologija: manoma, kad būtent prie Ventotenės salos Homero aprašytoje „Odisėjoje“ Odisėjo vyrai neatsispyrė sirenų vilionėms ir šoko į jūrą, o didžiausia – Ponca – sala, manoma, yra sala, kurioje Odisėjas buvo užburtas Kirkės, ir jo įgula paversta kiaulėmis.
Šiais laikais istorija yra palikta praeityje. Dabar Ventotenė – populiari buriavimo, žvejojimo vieta, kuri dėl savo krištolo tyrumo vandens laikoma viena geriausių Italijos nardymo vietų. Šios dvi salos – saugomos gamtos teritorijos, tai itin įdomi vieta paukščių stebėtojams, nes sala – tarpinė stotelė daugybei migruojančių paukščių.
Ventotenėje ne sezono metu gyvena apie 150 žmonių, o vasarą sulaukiama ir 5000 turistų. Taigi, ramybės ieškantiems geriau vengti vasaros mėnesių. Ši sala – ieškantiems autentikos, norintiems pasigrožėti spalvingais žvejų miesteliais ir gamtos grožiu. Belieka saugotis itin pramuštgalviškai vairuojančių italų, po salą lekiančių mažytėmis mašinytėmis.
Ventotenės sala turi kelis smėlėtus paplūdimius, o kitur – uolėti skardžiai ir grotos, kurias galima pamatyti plaukiant aplink salą laiveliu. Apsistoti saloje galima ir prabangiuose kambariuose, įrengtuose uolose, žvelgiančiose į jūrą. Be to, yra ir vilų bei viešbučių, kuriuose galima paragauti ir ką tik pagautos žuvies bei tradicinės saloje auginamų lęšių sriubos.
Kitos įdomybės:
- Įdomu tai, kad Ventotenės saloje nėra natūralių gėlo vandens šaltinių, todėl vanduo atgabenamas cisternomis iš žemyninės Italijos.
- Saloje gausybė kačių – jų čia apie 250 (taigi, žiemą jų daugiau nei žmonių). Saloje veikia kačių globėjų grupė, kuri jomis rūpinasi.
- Saloje veikia tik pradinė mokykla, taigi vėliau tęsti mokslus tenka kraustytis į žemyninę Italiją.
- Ventotenės saloje – nemažai kalvų, nuo aukštesnių giedromis dienomis galima pamatyti ir Vezuvijų.
