Tokio žingsnio siekis – plėtoti vietovę kaip kurortą. Nuo to laiko, atiduodant pagarbą seniesiems šio krašto gyventojams kuršininkams, yra kuriama savita šio ilgiausio (beveik 50 km), žaliausio (~84 proc. sudaro miškai) ir daugiausiai saulėtų dienų metuose (~1857 d.) turinčio Lietuvos miesto ir jo bendruomenės istorija.
Kaip ir kiekvienais metais šią Neringos miestui ir jo žmonėms įsimintiną dieną kviečiame prisiminti, dalyvaujant Neringos miesto šventės renginiuose.
„Gražu ir simboliška, kad jubiliejinė miesto šventė sutapo su Neringos – Lietuvos kultūros sostinės metais, tad 60-metį pasitinkame jau visus šiuos metus, su daug svarbių miestui ir bendruomenei įvykių bei renginių. Ir visiškai priartėjus prie šios istorinės datos, noriu visus pasveikinti bei pasidžiaugti, pirmiausia, tai vieningumu, sprendžiant mums visiems aktualius klausimus, taip pat vietinių gyventojų nuoširdumu, gerbiant ir saugant turtingą istorinių Neringos gyvenviečių praeitį bei tradicijas. Tikiu, kad ir toliau apjungiant bei puoselėjant šiuos du bruožus, mūsų miestas išliks savitas, o įgaudamas naujų ypatumų, išlaikys savo istorinį veidą bei tradicijas – linkiu to siekti mums visiems, kurie čia gimėme, užaugome, gyvename, atvykome ar tiesiog mylime šį kraštą“,– šventinėmis mintimis ir sveikinimo žodžiais dalinosi Neringos meras Darius Jasaitis.
Miesto šventę Neringa jau daugelį metų švenčia lapkritį, nes būtent šaltuoju periodu, kai sumažėja poilsiautojų srautas, aprimsta vietinių gyventojų darbai, yra puiki galimybė sugrįžti į bendruomenę, pajusti ir kurti bendruomeniškumo atmosferą.
„Be abejo, pandemijos iššūkiai diktuoja savas taisykles, tačiau šiais metais bendruomeniškumo šventė bus minima taip pat jaukiai ir su nemažu šūsniu įvairių renginių, kuriuose labai laukiami tiek vietos gyventojai, tiek miesto svečiai. Šventės programoje persipins gamta, teatras, dailė, muzika, literatūra, fotografija, tradicijos, diskusijos ir daugelis kitų elementų, kurie leis pajusti 60-etį mininčio mūsų miesto dvasią bei žmonių bendruomeniškumą“, – kalbėjo Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis.
Lapkričio 11 d. Juodkrantės gyvenvietėje tradiciškai bus minima Šv. Martyno diena – Baltojo oželio šventė, kurios metu 16:30 val. visi kviečiami į eiseną su žibintais nuo Juodkrantės darželio. Kviečiame su vaikais pasigaminti žibintus ir juos kartu su žvakelėmis atsinešti prie Juodkrantės darželio.
Lapkričio 11 d., 17:30 val., Nidoje, Rašytojo Thomo Manno memorialiniame muziejuje vyks Daivos Molytės-Lukauskienės naujos eilėraščių ir iliustracijų knygos „Kaligrafijos eskizai“ pristatymas.
Lapkričio 12 d., 16:30 val., kviečiame į Daivos Sasnauskienės fotografijos parodą „Pasaulio žedai“. Tą pačią dieną, 17:30 val., numatomas „Kitokia Neringa“ renginys Juodkrantėje „Istorija įamžinta kadre“ – istorinių fotografijų albumų peržiūra bei galimybė įamžinti savo istoriją ir gyvenimą foto kadre. Dalyvaus Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“, vadovė Rita Rušinskienė. O 18 val. organizuojama patyriminė edukacija Tarptautiniame vertėjų ir rašytojų centre Nidoje – „Ar įmanoma prikelti mirusį žodį?“.
Neringos gimtadienis neįsivaizduojamas be jau tradicija tapusio „Kuršių kiemo”, kuriame lapkričio 13 d., nuo 12 val., susiburs miesto įstaigos bei organizacijos ir svetingai lauks kiemo lankytojų. Tą pačią dieną, 16:30 val., Neringos savivaldybės salėje numatoma Edmundo Jakilaičio moderuojama vieša istorikų diskusija „Kada Neringai švęsti gimtadienį?“. Diskusijoje dalyvaus: prof. dr. A. Bumblauskas, KU doc. dr. N. Strakauskaitė, KU doc. Dr. Vacys Vaivada.
Neringos miesto šventės renginių programoje numatomas Neringos miško architektūros ekskursijų ciklas, kurį lapkričio 13, 20, 27 dienomis, nuo 12 val., organizuos Nidos meno kolonija.
Lapkričio 18 d., 17:30 val., ir lapkričio 18 d., 17:30 val., Nidos bendruomenės namuose vyks Sparse projekto renginai – šeimos teatro „Lino lėlės“ spektaklis „Lietuviška pasaka apie 3 seseris“ ir Klaipėdos lėlių teatro spektaklis „Be galo, be krašto“.
Lapkričio 18 d., 18 val., visi kviečiami į parodą „Palikimas“ Liudviko Rėzos kultūros centre. Dalyvaus Liudviko Rėzos kultūros centro kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub. O kitą dieną, lapkričio 19-ąją, nuo 16 val., vyks susitikimas su A. Mamontovu ir J. Vaitkute, Neringos – Lietuvos kultūros sostinės 2021 projekto „GRYNUMAS“ autoriais. Vėliau, nuo 17:30 val., Neringos savivaldybės posėdžių salėje numatomas Lietuvos kultūros sostinės 2021 projekto aptarimas, kuriame dalyvaus projekto vykdytojai.
Lapkričio 20 d. kviečiame į Neringos – Lietuvos kultūros sostinės 2021 uždarymo renginį Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje – V. Kernagio 70 – mečiui skirtą koncertą „Tu esi man...Pasilik“, o lapkričio 21 d. Nidos bendruomenės namuose vyksiantį muzikinį spektaklį „BASSO OSTINATO“.
Lapkričio pabaigoje, 26 d., 10 val., vyks dviejų dalių virtuali konferencija „Lietuvos kaita per kultūrą: kokią šalį norime matyti“, o 29 d. Neringos – Lietuvos kultūros sostinės 2021 projektas „Eko karta: sausuma“.
Lapkričio 30 d. vyks Tarptautinė konferencija (Neringos – Lietuvos kultūros sostinės programos dalis) “PROTECT = saugoti ar dalintis? Ką reiškia gyventi UNESCO teritorijoje?“. Konferencijos organizatoriai Neringos savivaldybė ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Moderatorius – Socialinių mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vadovas, Lietuvos Mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto narys Liutauras Kraniauskas.
Iki gruodžio 19 d. Kuršių nerijos istorijos muziejuje veiks paroda „Pajūrio akmens amžiaus keramika“.
