Keliones į Kuršių neriją organizuojančių bendrovių atstovai teigia iki šiol galėję iš autobuso išleisti senyvo amžiaus ir neįgalius turistus pačiame Nidos centre. Tačiau trečiadienį tai padarę jie sulaukė policijos dėmesio ir baudų.
Dėl incidento apgailestaujantis Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis 15min sakė, jog ši situacija – akivaizdžiausias įrodymas, kad tokio didelio skaičiaus turistų vienu metu Kuršių nerija nėra pasiruošusi priimti.
„Trečiadienį į Kuršių neriją įvažiavo 63 dideli (50 vietų) autobusai ir dar keletas mažesnių. Jais atvyko daugiau nei 2 tūkst. turistų. Visos Nidos dydis – kaip Palangos autobusų stoties. Nidos autobusų stotyje gali tilpti tik 2 autobusai. Prie rezervato įrengta viena parkavimo vieta. Prie Saulės laikrodžio ne ką daugiau. Apskritai Nidoje vienu metu gali tilpti vos 10 autobusų. Jūs patys suprantate, kokia situacija...“, – nerinkdamas žodžių kalbėjo Neringos savivaldybės vadovas.
Nerašytas susitarimas galiojo ne vienerius metus
Birželio 1-ąją į Klaipėdos uostą atplaukė trys kruiziniai laivai, kuriais atvyko 4500 turistų. Vienu iš lainerių – 5 plius kategorijos laivu „Europa“ – keliauja itin turtingi klientai – vokiečių turistai. Visi jie Lietuvoje praleido 8 val.
Daugiau nei 2000 kruizinių turistų Klaipėdoje neužsibuvo, bet pasirinko kelių valandų ekskursiją autobusu į Kuršių neriją. Jas organizuojančios bendrovės „Krantas Travel“ ir „Klaipėdos Mėja“ kelionių tiesiogiai neparduoda – paruoštus pasiūlymus suderina su kruizo organizatoriais, kurie ir pardavinėja ekskursijas kruizu plaukiantiems keleiviams.
Birželio 1-ąją išvyką į Nidą pasirinko 2000 turistų. Vien „Klaipėdos Mėja“ užsakymu į ekskursiją vyko 8 dideli ir keletas mažesnių autobusų. Kaip ir ankstesniais metais visi jie įvažiavo į Nidos centrą ir čia planavo išleisti turistus, kurių nemaža dalis turi vienokią ar kitokią judėjimo negalią – vaikšto su ramentais, lazda, kai kurie juda tik vežimėliais.
Tačiau jau pirmąjį turistinį autobusą, sustojusį Nidoje išleisti turistų, pasitiko policijos pareigūnai. Vairuotojui buvo paaiškinta, kad autobusams mieste sustoti draudžiama, todėl bus skirta bauda.
„Ženklus, kurie draudžia į Nidos centrą įvažiuoti bet kokiam transportui, išskyrus specialųjį ir neįgaliųjų, matome. Tačiau iki šiol buvome sutarę, kad užsiklijavę ant autobuso neįgaliųjų ženklą, galėsime išleisti turistus centre.
Daug mūsų svečių turi judėjimo negalią, tad jiems tai, kad nereikia toli eiti, yra didelis privalumas. Iki šiol dėl to, kad autobusas centre išleisdavo turistus ir tik po to išvažiuodavo į aikštelę, nebuvo problema. Tačiau vakar visus mūsų autobusus policija gaudė ir vairuotojus baudė. Tik vienas sulaukė įspėjimo“, – pasakojo „Klaipėdos Mėja“ programų koordinatorė Monika Stirnaitė.
Baudų sulaukė ir kito kelionių organizatoriaus, rengiančio ekskursijas kruizinių laivų turistams į Nidą, autobusai.
M.Stirnaitė neslėpė mananti, jog įtakos „pasikeitusiai tvarkai“ galėjo turėti kelionių organizatorių nesutarimai su Kuršių nerijos valdžia. Apie tai prieš keletą dienų rašė ir 15min.
„Baisiausia net ne tai, kad po tiek metų draugavimo ir susitarimo be jokio įspėjimo buvome pradėti bausti. Viskas vyko turistų akivaizdoje: pareigūnai jų akyse atėmė iš vairuotojo pažymėjimą, išrašė baudą. Visi svečiai buvo pakraupę ir sakė, kad „pas jus baisiau nei Rusijos glūdumoje“. Tokie įvykiai gadina ne tik Klaipėdos ar Kuršių nerijos įvaizdį, bet ir visos Lietuvos“, – buvo įsitikinusi pašnekovė.
Po incidento ekskursijos turistams buvo tęsiamos, nepaisant to, kad iš anksto numatyta programa sutriko, o vėluoti į laivą kruizo keleiviams negalima – net ir kelių minučių vėlavimą įsipareigoja apmokėti ekskursijas organizuojančios įmonės.
Pasiūlymuose apskaičiuojamas kiekvienas metras, kiekvienas laiptukas, kurį turi nueiti turistas. Jiems tai aktualu – pagal tai žmonės renkasi, važiuoti ar ne į ekskursiją.
Ekskursijų organizatoriai tikisi, kad Neringos savivaldybės valdžia bus geranoriška ir bent jau šį turistinį sezoną turistiniams autobusams bus leista poilsiautojus išleisti Nidos centre. Jei nepavyks susitarti su Kuršių nerijos valdžia dėl įvažiavimo, įmonės bus priverstos mokėti baudas, kadangi privalo laikytis turistams parduotų ekskursijų pasiūlymų detalių.
„Mes negalime kada norime keisti programos. Ji suderinta pernai. Dabar, pavyzdžiui, siunčiame pasiūlymus 2017 metams. Tuose pasiūlymuose apskaičiuojamas kiekvienas metras, kiekvienas laiptukas, kurį turi nueiti turistas. Jiems tai aktualu – pagal tai žmonės renkasi, važiuoti ar ne į ekskursiją“, – pasakojo M.Stirnaitė.
Galvosūkis, vertas Nobelio premijos
„Jei galvojate, kad mes nenorime turistų, klystate. Tačiau parkavimo problema didžiulė. Apie tai ne kartą esu kalbėjęs. Šiuo metu mes tikrai neturime normalios galimybės priimti tokius kiekius turistų“, – sakė Neringos savivaldybės meras D.Jasaitis.
Komentuodamas konkrečią situaciją su „Klaipėdos Mėja“ ir „Krantas Travel“ turistiniais autobusais, jis patvirtino, kad anksčiau jie į Nidos centrą galėjo įvažiuoti.
„Turime naują komisarą, kuris principingai žiūri į kelių eismo taisykles. Tad greičiausiai buvo taip, kad autobusų vairuotojai neturėjo neįgaliųjų ženklo ir dėl to buvo nubausti. Jei ženklas būtų, jie be problemų būtų įvažiavę į centrą. Nes ribojimai netaikomi specialiajam ir neįgaliųjų transportui“, – sakė meras.
Jis neslėpė, kad didžiulis kruizinių turistų skaičius Kuršių nerijoje – ir džiaugsmas, ir baisus galvos skausmas vietiniams. Aktualiausia problema – parkavimas.
„Reikėtų padidinti stovėjimo vietų skaičių prie rezervato, Saulės laikrodžio. Tačiau Nacionalinis Kuršių nerijos parkas neleidžia. Siūliau ir kitą sprendimo variantą – įrengti požeminę stovėjimo aikštelę po Nidos kalnu (Parnidžio kopa).
Juk visame pasaulyje taip yra – kur lankosi daug turistų, yra padaryta daug parkavimo vietų. Bet tai – ne Neringos savivaldybės biudžetui. Deja, prašymai žiūrėti į šią problemą kaip viso regiono nebuvo išgirsti. Pinigų gavome tik trims papildomoms parkavimo vietoms įrengti“, – sakė D.Jasaitis.
Jis neslėpė: iš kruizinių turistų, kurių vien birželio 1 d. Neringos savivaldybėje apsilankė 2500, vietos verslas beveik nieko neužsidirba. Tokie turistai dažniausiai atsiveža savo maisto, todėl retai kada valgo vietos maitinimo įstaigose.
„Dažniausiai jie pasivaikšto, pasifotografuoja tarp autobusų (nes jų būna pilna visur. Kai kada net užgožia mūsų taip saugomus autentiškus namukus), nueina į tualetą, gal nusiperka kokį suvenyrą ir išvažiuoja. Todėl daugiausia, ką uždirbame – 45 eurai, sumokami autobusui įvažiavus į Kuršių neriją“, – kalbėjo Neringos savivaldybės vadovas.
Unikalus gamtos kampelis traukia ne užsienio turistus, bet ir lietuvius. „Tačiau, jei ir toliau neturėsime sprendimo dėl parkavimo, niekas čia nebenorės atvažiuoti. Juk žmonės čia atvyksta ne į autobusus ir automobilius pasižiūrėti, bet ieškodami ramybės. Tai norėtųsi ir duoti. Juolab, kad tokie turistai, kurie pas mus apsistoja savaitei-dviems, yra prioritetas – jie čia gyvena, valgo, pramogauja. Taigi, ir ekonominės naudos duoda daugiau“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Pokalbį jis užbaigė prisimindamas buvusio Neringos savivaldybės mero Antano Vinkaus palinkėjimu: „Jis man sakė: „Jeigu rasi būdą, kaip išspręsti transporto stovėjimo problemą Kuršių nerijoje, gausi Nobelio premiją“. Kol kas aš tokio sprendimo dar neradau“.
