Antradienio rytą iš Vilniaus į Oslą 6.40 val. pakilo Airijos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ lėktuvas.
Norvegijos sostinėje jis turėjo leistis 8.20 val. (skrydžio trukmė – 2 val. 40 min.), tačiau dėl prasto oro jam nepavyko nusileisti.
„Besileidžiant kapitonas pranešė, kad yra blogos oro sąlygos, todėl leistis nepavyks. Na nieko, būna. Skrendam į kitą oro uostą, kur taip pat nepavyksta nusileisti. Skrendam toliau. Toliau mūsų kelyje buvo Stavangerio oro uostas, kur pagaliau nusileidom. Būtų džiugu, bet iki Oslo greičiausia važiuoti traukiniu. Kelionės trukmė – 8 valandos. Palaukus, kapitonas pranešė, kad lauksim apie dvi valandas, kol pagerės oras, ir skrisim atgal“, – apie ilgą kelionę pasakojo skaitytojas Andrius.
Lėktuvą jiems palikti buvo uždrausta.
„Lėktuvui pliusas, nes juk žmonėms visko reikia – vandens, maisto, ir, žinoma, lėktuvo komanda su mielu noru pardavinėja. Po valandos gavome leidimą kilti ir skristi į Oslą, bet nuskridus vėl pareiškiama, kad leistis yra blogas oras, tad vėl skrendame atgal. Jau 12.30 val., o mes vis dar kažkur ore“, – pasakojo skaitytojas.
Lėktuvu skrido ir su „valstiečiais“ Seime dirbantis Arminas Mockevičius.
„Jau 7 valandas matau tokį vaizdą. Smagu, įkalinti lėktuve, atostogos, karštis ir „Ryanair“ svetingumas – net vandens nepasiūlo“, – feisbuko paskyroje rašo vyras.
Gardermoeno oro uosto puslapyje pateikiama informacija, kad skrydis buvo nukreiptas į kitą oro uostą.
Kelionė truko 10 valandų
Kaip 15min sakė, apie ilgai trukusį skrydį pranešęs skaitytojas Andrius, iš viso kelionė iš Vilniaus į Oslą truko apie 10 valandų. Torpo oro uoste lėktuvas nusileido apie 14 val., ir tik 17 valandą jie buvo nuvežti į oro uostą, kuriame ir turėjo leistis pagal pirminį planą.
Papiktino įgulos darbas
Skaitytojas Andrius skundžiasi, kad per visą šį laiką jį itin papiktino ir lėktuvo įgulos darbas bei prasta komunikacija su keleiviais.
„Dėl oro sąlygų sutinkam, kad blogos buvo, bet kam reikėjo žmones už nosies vedžiot. Neteikė jokios informacijos, kur skrendam, kur leisimės. Dėl maisto, stiuardesei parodžiau žinutę, ji pareiškė, kad taip jums priklauso maistas, bet jau praktiškai nieko neturim. Ką turėjo, teko pirkt, po to sakė grąžins pinigus.
Galiausiai nusileidus oro uoste, lėktuvo įgula nesuteikė jokios informacijos, kur eiti, kaip išvykti iš čia. Visi tik bėgo kuo greičiau iš lėktuvo, nes po to vėl neišleis. Įgula sugebėjo tik išlementi, kad atsiprašo, o informacijos, kaip elgtis ir kur vykti, – jokios. Gaila, kad oro linijos taip nesugebėjo informuoti savo klientų. Tokiose situacijoje pasimato, kaip įmonei rūpi jos klientai“, – 15min sakė skaitytojas.
Kompensuoti nėra galimybių
Skrydžių kompensavimo bendrovės SKYCOP vadovas Marius Stonkus spaudai išplatintame pranešime nurodo, kad buvo išanalizuotos visos situacijos aplinkybės, tačiau kompensacijos nepatogumų patyrusiems keleiviams skirtos nebus.
„Šiuo metu toks periodas, kai keliaujantys gali vis dažniau susidurti su žieminėmis gamtos išdaigomis. Išgirsti, jog skrydžio nusileidimas atidėtas – vienas labiausiai jaudinančių pranešimų, ypač, kai sužinai, kad nusileisti teks už 500 km nuo planuoto tikslo.
Išanalizavome visas situacijos aplinkybes, iš patirties žinodami, kad oro linijos žiemos periodu mėgsta prastomis oro sąlygomis dangstyti savo klaidas. Deja, tačiau šįkart matomumas yra išties pernelyg prastas nusileidimui ir galimybės atgauti bent moralinės kompensacijos iki 600 eurų už patirtus nemalonumus, nėra. Skrydžio nusileidimas atidėtas dėl force majeure aplinkybių. Nepaisant to, tikimės kad oro linijos pagal ES įstatymus pasirūpino keleiviais – aprūpino maistu, vandeniu, interneto prieiga“, – komentare žiniasklaidai rašo M.Stonkus.
