Jei susiruošėte pakeliauti po Pietų Ameriką, verta žinoti štai ką:
- Pietų Amerikoje labai pavojinga... bet tikrai ne visur. Taip, Pietų Amerikoje daug nusikaltėlių, tačiau reikia nepamiršti, kad dauguma gyventojų – tokie pat žmonės kaip ir mes, o žiniasklaida niekad nekalba apie eilinių žmonių gyvenimus, juk sensacingi nusikaltimai – kur kas pikantiškiau. Tiesa ta, kad ir tose tariamai pavojingose šalyse gyvenimas teka sava vaga, ir, jei laikysitės toliau nuo blogų rajonų ir imsitės elementarių saugumo priemonių, nieko bloga nenutiks. Turistų lankomose vietose paprastai patruliuoja daug policijos pareigūnų, o išklydus iš kelio kartais patys vietiniai gyventojai geraširdiškai įspėja: „Gringo (taip Pietų Amerikoje vadinami baltaodžiai užsieniečiai), ten geriau neik!“. Net garsiosios Rio de Žaneiro favelos, kažkada buvusios skurdo sinonimu, jau atsiveria smalsiems keliautojams – kai kuriose jų ne tik rengiami turai, bet ir kuriasi hosteliai, kviečiantys keliautojus pamatyti „kitokį“ Rio, atidaromi kultūros centrai, nevyriausybinių organizacijų biurai, dirba menininkų bendruomenės.
- Pasiruoškite kontrastams. Pietų Amerikoje jų bus daug – nuo blizgančių dangoraižių didmiesčiuose iki labai paprastomis sąlygomis džiunglėse gyvenančių čiabuvių, nuo prabangos ir modernumo iki ašarą spaudžiančio skurdo. Visuomenė labai nevienalytė ir nepaklūsta stereotipams – tikrai ne visi brazilai šoka sambą, kaip ir ne visi kolumbiečiai – narkotikų prekeiviai. Kita vertus, kai kuriuos šalys nuvils savo neegzotiškumu – pavyzdžiui, Urugvajus ir Argentina, ypač Buenos Airės – labai europietiško šalys, kaip ir Čilė, kur stipri ir JAV kultūros įtaka. Kita vertus, Bolivija ir Paragvajus, kur gyvena daug čiabuvių indėnų stebins savo kitoniškumu ir žmonių paslaptingumu.
G.Lebednykaitės nuotr./Kelionė Pietų Amerikoje
- ...ir nusivylimams. Ne viskas bus taip idiliška, kaip atvirukuose, serialuose ar turistinėse brošiūrose. Populiariausi turistų traukos objektai – Čičen Itza, Maču Pikču, Atakamos dykuma, Uyuni druskos lyguma ir t.t. seniai virtę turistų masalu, o, tarkime, indėnų pardavinėjami mezginiai iš tariamai alpakos vilnos dažnai būna, spėju, Kinijoje pagaminti sintetiniai padirbiniai. Ir, žinoma, ne visi žmonės tokie žavūs ir aistringi kaip muilo operų herojai – jei tikitės nesibaigiančių fiestų ir temperamentingų, atlapaširdžių vietinių žmonių, nustebsite, kokie uždari ir svetimšaliams abejingi gali būti Andų aukštikalnių čiabuviai, ir kokie skubantys, amžinai užsiėmę ir iš pažiūros arogantiški pasirodys Santjago, Buenos Airių ar kitų didmiesčių gyventojai.
G.Lebednykaitės nuotr./Kelionė Pietų Amerikoje
- Suplanuokite biudžetą – viešnagė gali būti labai pigi arba labai brangi. Bendra taisyklė – kuo ekonomiškai pažangesnė šalis, tuo brangesnė. Čilėje, Argentinoje, Kosta Rikoje kainos panašios į Vakarų Europos, Bolivijoje ar Peru galima išsiversti su labai kukliu biudžetu, o Kolumbijoje, Ekvadore, ir, žinoma, didžiulėje ir kontrastingoje Brazilijoje viskas priklausys nuo jūsų pasirinktų kelionės krypčių ir ką norėsite nuveikti bei pamatyti.
G.Lebednykaitės nuotr./Kelionė Pietų Amerikoje
- Atsargiai – maistas. Nors Pietų Amerikos virtuvė ne tokia egzotiška kaip Azijos, ir čia valgoma keistokų dalykų (pvz., kepta jūros kiaulytės Peru!). Daugelyje šalių, ypač neturtingesnių, už kelis eurus galima papietauti valgyklose, vadinamose „comedor“, ir taupantieji gali susivilioti žemomis kainomis ir gausiomis porcijomis, tačiau ten ne visada paisoma higienos reikalavimų, o kai kurie ingredientai ne visiems gali būti prie širdies ( pvz., lamų mėsa, gyvulių viduriai ar gana specifinio skonio žolės).
G.Lebednykaitės nuotr./Kelionė Pietų Amerikoje
- Atsargiai – coca! Kokamedžio lapai ir įvairūs iš jų paruošti preparatai (arbata, saldainiai ir pan.) daugumoje šalių legalūs, tačiau kokainas – tikrai ne. Be to, net jei kiekviena šalis leidžia „coca“ naudoti, neleidžia išgabenti, todėl, sumanę lauktuvių parvežti džiovintų kokamedžio lapų, oro uoste galite įkliūti už narkotinių medžiagų gabenimą!
- Pravers grynieji pinigai. Nes galimybė atsiskaityti kortele dar ne taip paplitusi kaip Europoje, be to, mokant grynais, lengviau derėtis ar atsiskaityti už smulkias paslaugas.
G.Lebednykaitės nuotr./Kelionė Pietų Amerikoje
- Pramokite ispanų kalbos! Ispanų kalba padės net Brazilijoje, kur, nors kalbama portugališkai, nemažai gyventojų supranta ispaniškai, be to, šių kalbų panašumas padės jums perskaityti kartais tik portugališkai pateikiamą viešąją informaciją. O visur kitur vietiniai vertins jūsų pastangas prabilti ispaniškai, bus jums draugiškesni ir svetingesni, juolab, kad atokesniuose regionuose anglų kalbą nedaug kas moka.
- Nesidrovėkite derėtis, ypač, jei keliaujate ne sezono metu – galite gauti nuolaidų viešbučiams, ekskursijoms ir pan.
G.Lebednykaitės nuotr./Kelionė Pietų Amerikoje
- Nepasikliaukite vietinių pažadais. Šiame pasaulio krašte ne vienoje šalyje pagražinti realybę, prisigalvoti nebūtų dalykų pasakojant istorijas ir neišpildyti pažadų gana įprasta – vietiniai žmonės, gal iš geranoriškumo, o gal todėl, kad tiesiogiai sakyti „ne“ yra nepriimta, gali jums daug ko pažadėti ir netesėti.
- Griežtai neplanuokite. Vėluoti Lotynų Amerikoje visai priimtina, dažnai – tiesiog neišvengiama... Didmiesčiuose taip nutinka dėl nuolatinių transporto kamščių, kaimiškose vietovėse – dėl kartais nepravažiuojamų kelių, o oro uostuose, kur didelis lėktuvų srautas, skrydžiai nuolat atidedami, ypač tuo garsėja didieji Brazilijos oro uostai.
G.Lebednykaitės nuotr./Kelionė Pietų Amerikoje
- Neskubėkite. Pasiekus tokį tolimą ir egzotišką kraštą, norisi pamatyti ir patirti kuo daugiau, bet nesistenkite visko aprėpti – gresia pervargimas ir persisotinimas įspūdžiais. Susidėliokite prioritetus. Geriausia bus, jei į maršrutą įtrauksite ir keletą klasikinių „būtinų aplankyti“, tokių kaip Maču Pikču ar Buenos Airės, ir pasiliksite šiek tiek laiko improvizacijai ir užklydimams į mažiau lankomas vietas.
Taip pat skaitykite:
