Sąžiningas atsakymas pakišo koją
Į tokią situaciją pakliuvo JAV jau du dešimtmečius gyvenantis Tadas. Ten jis jau sukūręs šeimą, įsigijęs būstą. Tiek išgyvenęs už Atlanto, lietuvis tapo ir JAV piliečiu. Kartu, būdamas sąžiningas, neteko Lietuvos pilietybės.
Prieš penkerius ar šešerius metus jam reikėjo pratęsti lietuviško paso galiojimą. Pildydamas anketą žmogus turi atsakyti, ar yra kitos šalies pilietis. Tadas atsakė sąžiningai, todėl paso galiojimas nebuvo pratęstas.
„Juk reikia sąžiningai atsakyti į tokius klausimus“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt sakė jis. Ir pasiskundė, kad dėl to per pandemiją negalėtų aplankyti Lietuvoje likusios mamos, nes „Lietuva užsidariusi nuo amerikiečių“. Mat pilietybę praradę lietuviai traktuojami kaip užsieniečiai.
Pašnekovui nesuprantama, kodėl jis negalėjo išsaugoti lietuviško paso. „Aišku, kad reikia dvigubos pilietybės. Aš juk gimiau, užaugau Lietuvoje. Kodėl negaliu būti Lietuvos pilietis? Pavardė lietuviška, vardas lietuviškas. O dabar reikia vizą darytis, jei nori grįžti namo… Nesąmonė!”
Daugėja atsisakančiųjų pilietybės?
Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje pateiktas ilgas sąrašas kitų valstybių piliečių, kurie per pandemiją gali atvykti į Lietuvą. Be kitų, jame minimi užsieniečiai, kurie yra mūsų šalies piliečių ir užsieniečių, turinčių teisę nuolat gyventi Lietuvoje, šeimos nariai (tėvai ar įtėviai), vaikai ar įvaikiai, sutuoktiniai, globėjai.
Tinklaraštis Euroblogas.lt pasiteiravo, ką apie tokią situaciją mano šiemet Pasaulio lietuvių apygardoje į Seimą kandidatuojančios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė ir konservatorių atstovė Dalia Asanavičiūtė.
Kaip priminė D.Asanavičiūtė, kuri pati gyvena Jungtinėje Karalystėje, vos įvedus karantiną buvo užvertos sienos žmonėms, įskaitanti ir lietuvių kilmės, bet ne Lietuvos piliečius, iš paveiktų šalių. Vėliau ši nuostata buvo pakeista ir tiems, kurie, pavyzdžiui, Lietuvoje turi nekilnojamojo turto ar įrodo šeimyninius santykius apribojimai sušvelninti.
„Prasidėjus antrai pandemijos bangai, vėl užsivėrus sienoms, užsienio valstybių piliečiams galimybė grįžti į Lietuvą išliko neribojama. Tik atvykus privaloma turėti COVID-19 testo neigiamo rezultato pažymą ir laikytis karantino sąlygų“, – pabrėžė pašnekovė.
Tačiau, anot jos, klausimas dėl daugybinės pilietybės yra aktualus ne tik pandemijos kontekste.
„Deja, nepavykus referendumui ir neįteisinus daugybinės pilietybės, pastebėjau padaugėjusį atsisakiusiųjų pilietybės skaičių, – atskleidė D. Asanavičiūtė. – Liūdina, kad griežtas ribojimas Lietuvai atneša tik žalą, prarandame savo piliečius. Todėl labai viliuosi ir sieksiu visomis savo ir partijos komandos išgalėmis, jog šioje kadencijoje išspręstume tokį svarbų išeivijai klausimą.“
Sutuoktiniai gali, partneriai – ne
A.Armonaitė pritarė, kad daugybinės pilietybės klausimas aktualus bet kokiomis gyvenimo sąlygomis. Bet jis gali būti sprendžiamas tik referendumu.
Politikė atkreipė dėmesį į dar vieną pandemijos metu išryškėjusią problemą – jei Lietuvos piliečiai ir jų sutuoktiniai atvykti gali (tiesa, gali būti taikomos įvairios sąlygos, pavyzdžiui, karantinuotis atvykus iš tam tikros šalies), partneriai – trečiųjų šalių piliečiai, su kuriais neįteisinta santuoka, tokios privilegijos neturi.
Kitaip tariant, jei Lietuvos pilietis užsienyje palaiko šeiminius santykius su trečiosios šalies piliečiu, bet jie nėra susituokę, šis negali kirsti Lietuvos sienos, ką galėtų padaryti sutuoktinis.
„Sužadėtiniai negali atvykti į Lietuvą, – apgailestavo A.Armonaitė. – Teisingumo ministerija galėtų tai sutvarkyti.“
Pašnekovė atkreipė dėmesį, jog dabar vykstančių rinkimų į Seimą skaičiai rodo, jog net užsienyje gyvenantiems žmonėms rūpi, kas vyksta Lietuvoje: „Pažiūrėkime, kiek žmonių užsiregistravo balsuoti – 43 tūkst., balsavo dešimtys tūkstančių. Žmonės nori dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime.“ Tokią nuomonę ji teigė susidariusi ir bendraudama su išeiviais.
Daugybinės pilietybės klausimas, anot LP lyderės, Vyriausybės programoje turėtų būti prioritetinis. Referendumui dėl to reikėtų ruoštis kruopščiau, reikėtų ilgesnės kampanijos, daugiau balsavimo vietų.
2019 m. gegužės 12 d. kartu su Prezidento rinkimais surengtas referendumas dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje laikomas įvykusiu, tačiau pritrūko rinkėjų balsų „už“ ir Konstitucijos 12 straipsnis dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo nepakeistas. Referendume turėjo balsuoti mažiausiai 1,2 mln. visų balso teisę turinčių rinkėjų ir pasisakyti „už“. Iš viso balsavo beveik 53 proc. visų rinkėjų ir, nors už dvigubos pilietybės išsaugojimą balsavo kone 72 proc. (927 410 rinkėjai), tiek nepakako, kad Konstitucija būtų keičiama.
Pagrindinis šalies įstatymas numato, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
