Melkio istorija
Yra žinoma, kad 1885 m. Melkio kaime buvo 8 namai ir 51 gyventojas. Melkio palivarke gyveno 28 žmonės. Visi jie buvo katalikai. Kaimo pietuose yra pelkė – Raudonoji bala, kuri 1974 m. buvo paskelbta botaniniu draustiniu-spanguolynu. Dabar tai valstybinis Raudonosios balos telmologinis draustinis. Pelkėje yra kelios salos, kuriose prieglobstį randa briedžiai, šernai, barsukai, lapės.
Būtent šiose apylinkėse ir kuriasi kiek išsibarstęs teminis kaimas su savo holistine mokykla ir daugybe turistinių paslaugų. Štai iš Vilniaus kilusi Aušra Vaitkevičiūtė visus atvykėlius brikele veža, o žiemą roges kabina.
„Gimtadieniai, įvairios šeimyninės šventės neapsieina be pralėkimo brikele. Tai lyg grįžimas į vaikystę“, – sako Aušra, kuri atvykėlius ir ant 6 laikomų žirgų užsodina, rengia jojimo pamokas.
Pirties meno pamokos
Šias pramogas prieš pirties procedūras labiausiai mėgsta vaikai ir tėvai. Jas profesionaliai atlieka Jurijus Donskovas. Optimali imtis – iki 10 žmonių. Pats Jurijus labiausiai pripažįsta individualias pirties meno apeigas.
Ernesta Navickaitė kviečia į molio dirbtuves. Dažniausi jų lankytojai – Melkio mokyklos mokinių mamos ar seserys, tačiau užsuka ir vienas kitas vyras. Gandas apie sielos nuraminimo dirbtuves yra nuvilnijęs iki Nemenčinės ar Vilniaus, tad užsuka ir nematytų svečių.
Visais metų laikais antplūdis būna ir į „Alpakų slėnį“. Kol kas ten ganosi 5 alpakos, būrys ožkų, pulkelis vištų. Meda Maželienė kiekvienai atvykėlių grupei skiria 2 valandas ir juos būtinai pavaišina arbata ar vandeniu.
Teminiai kaimai atgimsta
Turizmo ekspertas, „Hoperfy“ aplikacijos kūrėjas Tadas Kertenis Melkį lygino su teminiais kaimais Ispanijoje, Gruzijoje ar Kalifornijoje (JAV).
„Ten gali mokytis ir vyną spausti, vietinę duoną kepti“, – minėjo ekspertas, siūlydamas labiau išnaudoti ir vietinius ritualinės pirties kozirius.
„Po 4 val. pirties procedūrų užsieniečiams iš nuostabos akys ant kaktos iššoksta“, – šypteli Tadas, kurio teigimu, būtent teminiai kaimai kiek pristabdo beįsigalintį masinį turizmą, čia „išlukštenami“ ir žmogiškieji ryšiai.
O štai „Kelionių laiko“ vadovė Ilona Jozėnienė melkiškiams siūlo nusižiūrėti sodybų, kurie iš karto priima pramogautojus, koncepciją.
„Atvykę į 90 proc. šalies sodybų iš karto į degustacijas nepateksite, o čia tik reikia laiku užsiregistruoti“, – patarimus dalijo Ilona, kurios teigimu, teminiai kaimai tai lyg kiek kita lėtojo turizmo atmaina.
Pats Melkio kaimo „įkvėpėjas“ Linas Karalius-Ezopas jau įkūrė Melkio kaimynystės asociaciją. „Jau planuojame kurti aplikaciją, ieškome galimybių ir apgyvendinti atvykėlius, sukurtas bendruomenės puslapis“, – nuveiktus darbus vardijo Linas.
Jo teigimu, itin svarbu, kad šalia neatsirastų chemizuoti pramoniniai ūkiai, kurie visas pastangas gyventi tvariai galėtų sugadinti.
