„Įprastai Lietuvoje komfortiška buriuoti tampa tik balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje, ir didžioji dalis buriuotojų buriuoja apie penkis mėnesius. Tačiau atsidavę entuziastai buriuoja iškart, kai tik ištirpsta ledas vandens telkiniuose.
Šiems drąsuoliams buriavimo sezonas tęsiasi 9-10 mėnesių. Tiesa, tokiu atveju reikėtų būti pasiruošus atšiauriam vėjui, dažnam lietui. O štai patys atkakliausieji buriuoja ir ištisus metus. Galiausiai vandens telkiniams pasidengus ledu, jachtos ar burlentės keičiamos ledrogėmis ir buriuojama tiesiog ant ledo“, – sako V.Tamkvaitis.
Visgi kol orai žvarbūs, siūlantis koncentruotis į teorinius mokymus. Taip pat buriuotojas pabrėžia įvairių sričių išmanymo svarbą (nuo navigacijos iki jūrų teisės), kai yra ruošiamasi kelti bures į atvirą jūrą.
„Šaltasis metų laikas – puikus laikotarpis pradedantiesiems buriuotojams kibti į mokslus. Jachtos įgula turi išmanyti begalę dalykų – tai jachtos konstrukcija bei jos valdymo technika, navigacija, hidrometeorologija, jūrų teisė“, – įžvalgomis dalijasi V.Tamkvaitis, kuris į plačiuosius vandenis išleido jau ne vieną savo kursantą.
Baltijos jūroje – neramūs pasiplaukiojimai
Baltijos jūra – puikus pasirinkimas buriuotojams, norintiems išbandyti jėgas lietuviškomis oro sąlygomis. Taip pat čia pasiplaukioti vertėtų norintiems savo akimis pamatyti išskirtinio grožio ir Lietuvą skalaujančios jūros pakrantes.
„Ištyrinėti visas Baltijos jūros pakrantes tikriausiai neužtektų viso gyvenimo. Buriuodamas pamatai Baltiją, kuri būtų nepažįstama likus ant kranto. Vis dėlto, ramūs pasiplaukiojimai mūsų jūroje – reti. Išplaukus iš Klaipėdos uosto nėra kur slėptis, tenka susitaikyti su ne pačiomis maloniausiomis oro sąlygomis. Vidurvasario štormui visiškai nerūpi, kad jums kaip tik prasidėjo atostogos“, – pasakoja buriavimo akademijos „Vėjo pamušalai“ instruktorius Rokas Arbušis.
Viduržemio ir Adrijos jūrose oro sąlygos palankesnės. Pastarosiose net galima pasirinkti, kokiu stiliumi buriuosite, teigia R.Arbušis.
„Priešingai nei Lietuvoje, pietų jūrose galima buriuoti beveik ištisus metus. Dažnai net ir pati atšiauriausia pietietiška žiema būna švelnesnė nei vidurvasaris Baltijos jūroje. Viduržemio ir Adrijos jūros – puiki vieta mokytis buriuoti pradedantiesiems. Juk ir mokydamiesi vairuoti automobilį pirmąją dieną nevažiuojame į pačią judriausią Vilniaus gatvę.
Pirmiausia mokomės aikštelėje, kur niekas neblaško mūsų dėmesio, vėliau – išvažiuojame ir į gatves. Lygiai taip pat ir su buriavimu. Mokytis buriuoti pietų jūrose – paprasčiau, nes mokinys gali sutelkti visą dėmesį į jachtos valdymą. Po šiltų pietietiškų mokymų Baltijos jūra nebeatrodo tokia grėsminga ir netgi pradeda vilioti savo iššūkiais“, – teigia R.Arbušis, vedantis praktinius mokymus Viduržemio jūroje.
Kita priežastis, kodėl buriuotojai renkasi pietų jūras – galimybė aplankyti nematytus Italijos, Graikijos ir kitų pietų valstybių uostus.
„Šiltieji kraštai juos vilioja išskirtine savo kultūra, kuri yra persmelkta antikinio pasaulio palikimu, taip pat įspūdingais gamtos vaizdais ir, žinoma, gardžiais vietiniais patiekalais bei gėrimais, – šypsosi R.Arbušis.
Viduržiemio regiono uostai – ne tik puiki vieta buriavimą suderinti su noru pamatyti bei pažinti vietinę kultūrą, tačiau ir įvaldyti įmantresnių jachtos valdymo subtilybių.
„Viduržemio jūroje gausu įvairiausių uostų, esančių uolėtose salose ir pusiasaliuose, giliose bei sekliose pakrantėse, kurie yra puiki praktinė mokykla tiek pradedantiesiems, tiek jau pažengusiems buriuotojams išmokti prisišvartuoti bei įprasti valdyti jachtą įvairiausiomis aplinkos sąlygomis“, – pastebi R.Arbušis.
