Pabaiga. Pradžia – čia.
Atsidurs aukcione
Nors oficialiai pastatas Taikos g. 10A ir nėra parduodamo valstybės turto aukcione sąraše, panašu, kad jam (galimai ir kitiems šalia esantiems statiniams, kurie priklauso TB) jau ruošiama vieta.
„Vakarų ekspresas“ raštu kreipėsi į FM (šiai yra pavaldus TB) ir paklausė, ar yra priimtas sprendimas dėl paveldosauginių švyturio administracinio pastato, arklidės ir kuro sandėlio įtraukimo į parduodamo valstybės turto sąrašą?
Po keleto dienų gautas FM Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Baužienės atsakymas, kuris atvertė visas kortas.
„Finansų ministerijos nuomone, Taikos g. 10A objektą – administracinį pastatą su priklausiniais – tikslinga įtraukti į Vyriausybės tvirtinamą viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą. Tai padaryti planuojama tuomet, kai bus išspręstas Nidos švyturio valdymo įrenginių perkėlimo iš Taikos g. 10A klausimas.
Manytume, kad iškeltus įrenginius galima bus perduoti Savivaldybei (Neringos miesto. – Autor. past.), kuri yra ir paties švyturio savininkė, o pastatą Taikos g. 10A įtraukti į pardavimo sąrašą.
Nors pastatas yra kultūros paveldo objektas, jo būklė dar iki perdavimo Turto bankui buvo prasta. Investicijų į šį pastatą valstybė neplanuoja, taigi ir panaudoti valstybės reikmėms – taip pat“, – tokia yra FM pozicija.
Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektroninių sistemų katedros lektoriaus, inžinieriaus Tomo Jačionio, dabar jau yra aišku, jog TB priklausantys Nidos švyturio komplekso statiniai atsidurs viešame parduodamo nekilnojamojo valstybės turto aukcione.
„Todėl ir suskubta spręsti administraciniame pastate sumontuotos autentiškos techninės įrangos iškėlimo klausimą. Beje, aš dar lapkričio 5 d. raštu kreipiausi į FM vadovybę ir siūliau dėl Nidos švyturio pastatų komplekso išsaugojimo ar perdavimo Neringos savivaldybei surengti ministerijoje pasitarimą pakviečiant FM, TB, Neringos miesto savivaldybės administracijos, LTSA, BĮ Neringos muziejų, KPD ir KPC atstovus. Praėjo mėnuo, bet jokio atsakymo negavau“, – apgailestavo jis.
Rašte jis nurodė, jog yra galimybė neišardyti, nesunaikinti, o išsaugoti vienintelį ir unikalų Nidos švyturio pastatų kompleksą su išlikusia autentiška jo inžinerine įranga.
„Modernizavus visų švyturių įrangą į puslaidininkių šviesos šaltinių technologijas, tik nedaugelis švyturių išsaugojo autentišką įrangą, kokią turime Nidos švyturyje.
Svarbu yra tai, kad autentiško Nidos švyturio spindulys ir švyturio lęšis savo konstrukcija ir veikimo principu yra unikalūs, juos galime rekonstruoti ir naudoti ypatingomis progomis.
Manau, tikrai turime ką parodyti ateities kartoms, ypač vertinant krašto istoriją. Nepaisant krašto grožio, jo vizitine kortele net tik popieriuje, bet ir mūsų prisiminimuose iki šiol yra išlikęs šiltas Nidos švyturio šviesos spindulys“, – tikino jis.
Kreipsis į prezidentą
Paaiškėjusi aplinkybė, jog norima išmontuoti esamą bei veikiančią, Nidos švyturiui reikalingą įrangą bei ją iškelti (tiek FM, tiek TB neužsiminė, nei kur perkelti, nei kas tuo užsiimtų, finansuotų ir kt.), šokiravo Neringos miesto merą D.Jasaitį ir Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorę Aušrą Feser. Abu jie „Vakarų ekspresui“ teigė nesuvokiantys, kaip tuomet veiks pats švyturys?
„Ir mes save vadiname jūrine valstybe? Yra autentiškas administracinis pastatas, iš kurio tiekiama elektros energija Nidos švyturiui, bet užuot leidus paversti jį muziejumi, norima parduoti ir dar išmontuoti visą įrangą.
Tai daroma valstybės interesams atstovaujančios ministerijos, jai pavaldžios institucijos rankomis. TB pats pernai siūlė mūsų Savivaldybei perimti tą pastatą, bet užprotestavo FM.
Na, iškels tą lauke negalinčią veikti skydinę ir kas tada? Švyturys nebegaus elektros energijos ir nebeveiks.
Mūsų niekas neprivers tiesti naujus kabelius po žeme, įrengti naują elektros pastotę ir pan. Dabar Neringos merijos didžiausias rūpestis yra elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas. Švyturio priežiūra – ne mūsų funkcija“, – tikino jis.
Savo ruožtu Nidos švyturio navigacinę įrangą prižiūrinčios LTSA Hidrografijos skyriaus vedėjas Jurijus Gleikinas „Vakarų ekspresui“ tikino, jog jo atstovaujama institucija su Neringos miesto savivaldybe yra pasirašiusi sutartį, pagal kurią esą pastaroji turi užtikrinti, kad elektros energija būtų tiekiama į švyturį.
„Taip, tas administracinis pastatas funkcionuoja, jame esanti įranga naudojama. Bet jis priklauso TB. Elektros skydinės iškėlimą vertinu teigiamai, nes tas pastatas gali būti parduotas ir turėti privačius savininkus. TB neinformavo apie planus iškelti skydinę, nes neparašyta, jog turi informuoti mus ar suderinti tokius veiksmus“, – sakė jis.
KNNP vadovė A. Feser svarstė, jog Nidos švyturiui apskritai iškyla reali grėsmė užgesti.
„Juk ir naujoje vietoje įrengta elektros skydinė pati neveiks savaime, reikės prie jos prijungti požeminius kabelius, kasti griovius, o tai, patikėkite, gali viską komplikuoti. Tai padaryti praktiškai neįmanoma, nes Urbo kalnas yra draustinio teritorijoje, miške, aplink – privatūs sklypai“, – dėstė ji.
Esą administracinį pastatą įsigijęs fizinis ar juridinis asmuo tikrai nenaudos jo pagal paskirtį ir sieks ją pakeisti patalpose įrengdamas gyvenamuosius ar poilsio apartamentus.
„Galiu duoti žodį, kad mūsų Savivaldybės administracija neleis keisti paskirties“, – tikino D.Jasaitis.
Būgštaujama, kad naujieji savininkai užtvers praėjimą link švyturio ir takas turistiniu taps tik popieriuje.
„Jis yra įtrauktas į Savivaldybės parengtą judumo programos maršrutą, šalia pardavimui ruošiamo pastato įrengtas informacinis stendas apie Urbo kalną, norėta net nuo Nidos centro pėdutėmis ant asfalto paženklinti senąjį kelią į švyturį.
Pergyvenome, kai išjungė mūsų švyturio švytuoklę, svajojome ją atkurti, kūrėme įvairius planus, o dabar dar liūdnesnis likimas gali ištikti“, – svarstė A.Feser.
Neringos meras pažadėjo, jog po išaiškėjusių naujų aplinkybių bus rengiamas bendras tarpinstitucinis kreipimasis į Kultūros ministeriją, KPD bei iš pajūrio kilusį prezidentą Gitaną Nausėdą.
„Jis juk klaipėdietis, puikiai turėtų suprasti švyturio komplekso reikšmę visuomenei, ateities kartoms, mūsų jūrinei kultūrai ir kas atsitiks, jei šis valstybinis turtas bus išparceliuotas“, – teigė D. Jasaitis.
