Tenerifės pietrytiniame krante galima rasti Sanatorio de Abona, pastatytą 1943 m. Šis nedidelis miestelis turėjo tapti priverstiniais namais raupsuotiesiems.
Po ketvirtajame dešimtmetyje vykusio Ispanijos pilietinio karo, Tenerifėje buvo užfiksuota apie 200 raupsų atvejų. Vienintelis vaistas – izoliuoti sergančius, nes tuo metu joks kitas gydymas nebuvo prieinamas.
Ispanijos architektas José Enrique Marrero Regalado suprojektavo karantino stotį pacientams, o pareigūnai nedideliam miesteliui parinko nuošalią vietą salos pakraštyje. Manyta, kad šiltas vandenyno oras padės užtikrinti, kad užkratas neplistų.
Iš viso buvo suplanuota 40 pastatų – įskaitant bažnyčią, ligoninę, krematoriumą, gyvenamuosius namus.
Visgi 1945 m., dar nebaigus statyti miesto, buvo atrastas efektyvus vaistas raupsų gydymui.
Dapsono (bakterijas žudančio vaisto) atradimas lėmė tai, kad planuota sanatorija tapo nebereikalinga. Darbai tiesiog sustojo, o nebaigti statyti namai tiesiog palikti likimo valiai.
Septintajame dešimtmetyje Sanatorio de Abona buvo naudojama kaip karinė stovykla. Buvo ir planų šį miestelį paversti atostogų kurortu, teritoriją net įsigijo vystytojas iš Italijos. Tačiau darbai taip ir nebuvo pradėti.
Šiandien Sanatorio de Abona lanko turistai, kurie ieško įdomesnių objektų atostogų saloje, grafitininkai. Čia buvo rengiami ir festivaliai, kiti renginiai.
Tenerifėje galima pamatyti ir dar vieną apleistą įspūdingai atrodantį pastatą – Gordejuelos siurblinės griuvėsius, kurie atrodo tarsi išnirę iš fantastinės novelės. Saloje gyvenantis lietuvis Simonas Sabonaitis šią vietą rekomendavo kaip vieną iš ne tokių populiarių Tenerifės „perliukų“.
Ką puikiai Tenerifę pažįstantis Simonas siūlo pamatyti dar, skaitykite čia: Tenerifėje gyvenantis S.Sabonaitis: ko šį pavasarį tikėtis keliautojams ir vietos, apie kurias daug turistų nežino.
